| SVT-40
|
![]()
|
| Tipas
|
savitaisis šautuvas
|
| Variantai
|
snaiperinis SVT-40, AVT-40
|
| Konstruktorius
|
Fiodoras Tokarevas
|
| Šalis
|
TSRS
|
| Sukurtas
|
1940
|
| Gamintas
|
1939–1940, TOZ ir IžMaš
|
| Kalibras, mm
|
7,62
|
| Šovinys, mm
|
7,62x54 mm R
|
| Šaudymo sparta, n/min.
|
30
|
| Svoris, kg
|
3,85 (be dėtuvės) + 0,5 (dėtuvė)
|
| Ilgis, mm
|
1226
|
| Vamzdžio ilgis, mm
|
626
|
| Pradinis greitis, m/s
|
840
|
| Taikymo tolis, m
|
500
|
| Maks. šūvio nuotolis, m
|
1500
|
| Dėtuvė
|
10
|
SVT-40 (rus. СВТ-40, самозарядная винтовка Токарева образца 1938 года) – tarybinis savitaisis 7,62x54 mm kalibro šautuvas, sukurtas 1940 m. Fiodoro Tokarevo. Tai patobulintas SVT-38 variantas, gana plačiai naudotas antrajame pasauliniame kare.
Istorija
Šautuvas SVT buvo kuriamas kaip pakaitalas automatiniam šautuvui AVS-36. Pirmas variantas buvo SVT-38. kuriuo buvo ginkluota dalis Raudonosios Armijos kareivių TSRS-Suomijos kare. Eksploatuojant ir gaminant SVT-38 buvo aptikti kai kurie trūkumai, tad jis buvo modernizuotas ir tapo SVT-40.
1941 m. TSRS pagamino 1 600 861 SVT-40 (iš jų 34 782 – snaiperiniai). 1942 m. jų pagamino 264 148 (14 210 snaiperinių). Gamyba visiškai nutraukta 1945 m.
Naudojimas
SVT yra taiklūs šautuvai.
Užtaisomi buvo dviem būdais. Buvo galima įstatyti šoviniais užpildytą dėtuvę arba šovinius įstumti iš viršaus naudojant šovinių apkabas.
Trofėjiniai SVT
Tai įvertino ir Vokietijos kariuomenė – jie rinko trofėjinius SVT, remontavo juos, derino ir ginklavo savo kareivius. Dažniausiai trofėjiniai SVT atitekdavo snaiperiams ar prieš partizanus kovojusių dalinių kareiviams. Vokiečių kareiviai rastą SVT laikydavo geru trofėjumi, nes vokiški SVT analogai (savitaisiai šautuvai G-41(M) ir G-41(W)) buvo pernelyg prasti.
Vokietijos kariuomenėje trofėjiniai SVT buvo žinomi kaip SlGew 259(r) (paprasti SVT-38 ir SVT-40) bei SlGewZf 260(r) (snaiperiniai SVT).
Gana plačiai trofėjinius SVT-38 ir SVT-40 naudojo ir Suomijos kariuomenė. Joje SVT šautuvai naudoti iki 1961 m. Suomijos ginklų specialistai iki šiol stebisi, kad šis puikus to meto ginklas nebuvo populiarus Raudonojoje Armijoje.
SVT likimas Raudonojoje Armijoje
Raudonosios Armijos perginklavimas SVT šautuvais buvo nutrauktas dėl objektyvių priežasčių:
- SVT gamyba buvo brangi – vieno SVT pagaminimas buvo brangesnis, negu vieno rankinio Degtiariovo kulkosvaidžio DP ir dešimties Mosino šautuvų. Karo sąlygomis, kai teko evakuoti daug ginklų ir susijusių gamyklų, kai trūko žaliavų ir kvalifikuotų darbininkų, tai buvo rimtas trūkumas.
- SVT reikalavo kvalifikuotesnės priežiūros negu paprastas Mosino šautuvas. Daugelis tuometinės Raudonosios Armijos kareivių nebuvo tiek paruošti, kad galėtų tinkamai prižiūrėti šiuos šautuvus. O neprižiūrėti SVT gana dažnai užsikirsdavo. Tuo tarpu jūrų pėstininkų daliniuose SVT iki karo pabaigos buvo labai populiarūs ir plačiai naudojami. Tradiciškai į karinį laivyną imdavo labiau techniškai paruoštus šauktinius.
Pasibaigus antrajam pasauliniam karui buvo nutarta, kad šautuvinio kalibro savitaisiai ir automatiniai šautuvai jau pasenę ir juos reikia keisti ginklais su tarpiniais šoviniais.
Nuorodos
Nuotraukos:
Video:
