Apkaba (angl.clip, charger; rus.обойма) – nedidelis įtaisas (pvz., metalinė juostelė užlenktais kraštais), kuris sujungia 5–15 šovinių į visumą ir palengvina šaunamojo ginklo užtaisymą šoviniais (o revolverių – ir tūtelių bei neiššautų šovinių pašalinimą).
Apkabomis sujungti šoviniai būna paruošti išsyk ginklui užtaisyti. Neretai šoviniai būdavo ir saugomi apkabose.
Apkabos būdavo labai svarbios, kai buvo masiškai naudojami šautuvai ar pistoletai (pvz., Mauser C96) su neatskiriamomis dėtuvėmis. Tokiais ginklais buvo galima sparčiai šaudyti, kol nepasibaigdavo šoviniai dėtuvėje. Jiems pasibaigus dėtuvę reikėdavo iš naujo pripildyti šovinių. Tokiuose ginkluose išimti tuščią dėtuvę ir pakeisti ją pilna neidavo (tokios dėtuvės atsirado vėliau). Pradžioje tokių ginklų dėtuves užtaisydavo dėdami po vieną šovinį, kas ilgai užtrukdavo ir kas kautynėse galėjo būti mirtinai pavojinga. Todėl buvo imta naudoti apkabas – apkaba sujungtų šovinių eilutę įstatydavo į neišimamos dėtuvės žiotis ir sustumdavo šovinius į dėtuvės vidų. O tuščią apkabą išmesdavo. Tokias apkabas dažniausiai naudojo kaip vienkartines, jas pigiai štampuodavo iš skardos. Apkabos paprastai būdavo nešiojamos prie diržų, šovininėse.
Apkabų tipai
Perkėlinė apkaba
Perkėlinė apkaba (angl.stripper clip, stripper, charger) naudojama greitai šoviniams įdėti į neatskiriamą dėtuvę. Apkaba įstatoma į specialų lizdą ir šoviniai sustumiami į dėtuvę, o apkaba išmetama (ar gali būti pakartotinai pripildyta šovinių ir vėl panaudota). Šaudymui perkėlinė apkaba nereikalinga.
Šias apkabas sugalvojo Paulis Mauzeris (Paul Mauser) 1889 m.
Perkėlines apkabas naudojo daug šautuvų (pvz., vokiškas Mauzerio šautuvas [3], rusiškas Mosino šautuvas[4], rusiškas karabinas SKS[5][6]), kai kurie pistoletai (Mauser C96[7], 1912 m. Steyr[8]).
Kartais perkėlinės apkabos naudojamos užtaisyti atskiriamoms dėtuvėms (pvz., šautuvo M16).
Vidinė apkaba
Kai kurie šautuvai naudoja vidines apkabas (angl.en bloc clip, rus.пачка патронов). Tokia apkaba su šoviniais įdedama į ginklo neišimamą dėtuvę ir iš jos išmetama tik iššovus paskutinį šovinį arba paskutinį šovinį įstūmus į šovinio lizdą,
Pirmasis vidinę apkabą panaudojo Ferdinandas Manlicheris (Ferdinand Mannlicher) jo sukurtame Manlicherio M1885 šautuve. Dėl to neretai kitų konstruktorių šautuvų pavadinimuose (pvz., Steyr-Mannlicher, Carcano-Mannlicher) atsirado žodis Mannlicher, jis rodo, kad tie šautuvai užtaisomi Manlicherio sugalvotomis vidinėmis apkabomis.
Taip pat vidines apkabas panaudojo 1892 m. prancūzų kavalerijos Berthier karabine, šautuvuose Steyr-Mannlicher M1895[9], M91 Carcano[10][11]. Žinomiausias toks šautuvas yra JAV M1 Garand[12].
Vienas didžiausių vidinių apkabų trūkumų yra tai, kad tokių ginklų dėtuvių paprastai neįmanoma papildyti šoviniais, kai dalis jų iššaudyta. Tenka arba iššaudyti likusius šovinius, arba išmesti pertraukiant spyną.
Revolverių apkabos
Mėnuliška ir pusmėnuliška revolverių apkabos
Revolveriuose naudojamos dvejopos apkabos, kurios iš esmės yra vidinės, įdėjus šovinius jos lieka revolveryje. Apkabos šovinius laiko labai tvirtai, todėl šoviniams įdėti ir išimti paprastai naudoja specialius įrankius[13]. Revolveriuose dar naudoja specialias užtaisykles (speedloader), kurie irgi padeda sparčiai užtaisyti revolverį, bet jos yra sudėtingesni įtaisai negu apkabos ir užtaisius jos pašalinamos.
Mėnuliška apkaba
Mėnuliška apkaba (angl.moon clip) yra žiedo formos metalo gabalas, į kuris ratu laiko visą komplektą šovinių (paprastai 6), reikalingą užtaisyti revolverio būgneliui (dėtuvei). Naudojant tokią apkabą galima į būgnelį išsyk sudėti visus šovinius arba išsyk ištraukti visus 6 šovinius arba iššautas tūteles.[14]
Klasikinė revolverio konstrukcija pritaikyta atbrailiniams šoviniams, o mėnuliška apkaba leidžia naudoti beatbrailius šovinius, skirtus pistoletams. Karo metu tai buvo svarbu, kadangi leido supaprastinti aprūpinimą šoviniais. Pvz., britiškiems Webley revolveriams buvo galima naudoti JAV „koltų“ ir „tompsonų“ .45 ACP šovinius.
