Rytas Tamašauskas

Rytas Tamašauskas
Gimė 1960 m. rugsėjo 15 d. (64 metai)
Gelvonai, Širvintų rajonas
Gyven. vieta Akademija
Veikla kraštotyrininkas, lituanistas
Sritis Kėdainių krašto istorija, vietovardžiai
Organizacijos Akademijos vid. mokykla
„Atžalyno“ vid. mokykla
Pareigos mokytojas ekspertas
Alma mater Vilniaus pedagoginis institutas
Žymūs apdovanojimai

Kėdainių krašto kultūros premija (2000 m.) ir kt.

Rytas Tamašauskas (g. 1960 m. rugsėjo 15 d. Gelvonuose) – Lietuvos kraštotyrininkas, mokytojas lituanistas.

Biografija

1967–1978 m. mokėsi Gelvonų vidurinėje mokykloje, 1978–1982 m. studijavo Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto Lietuvių kalbos ir literatūros fakultete, 1999–2003 m. – Vytauto Didžiojo universitete Socialinių mokslų fakultete.[1][2]

Dirbo lietuvių kalbos mokytoju Dapkūniškių aštuonmetėje mokykloje (1982–1988 m.), Akademijos vidurinėje mokykloje (1988–2007 m.), Kėdainių „Atžalyno“ vidurinėje mokykloje (2007–2009 m.). 1994 m. suteikta lietuvių kalbos mokytojo metodininko, 2004 m. – eksperto kvalifikacija. 2005 m. stažavosi Jeruzalėje.[1]

Nuo 2007 m. – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros departamento Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas. 1997–1999 m. Lietuvos Respublikos kultūros ir švietimo ministerijos Etninės kultūros ekspertų komisijos narys, nuo 2003 m. Švietimo ir mokslo ministerijos nepriklausomas ekspertas (lietuvių kalba; filosofija, psichologija, etika, tikyba, etninė kultūra), nuo 2000 m. Kėdainių rajono jaunųjų filologų konkurso vertinimo komisijos narys, 2001–2007 m. valstybinio lietuvių gimtosios lietuvių kalbos brandos egzamino vertinimo komisijos narys, 2004–2007 m. Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti mokytojas konsultantas.[1]

Veikla

Rytas Tamašauskas periodikoje ir knygose paskelbė straipsnių kraštotyros ir pedagogikos temomis. Parengė įvairių kraštotyros rinkinių (rankraščių, mašinraščių). Dalyvavo 18-oje kraštotyros ekspedicijų (Lietuvių kalbos, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutų, „Versmės“ leidyklos ir kt.).[1] Tyrinėja Kėdainių krašto vietovardžius.[3] Nuo 2020 m. pradžios medžiagą talpina elektroninėje svetainėje www.dotnuviai.lt.

Parengti, sudaryti leidiniai:

  • Literatūriniai Molėtai (1991 m., suvenyrinis)
  • Dapkūniškių apylinkės padavimai ir pasakojimai (1992 m., suvenyrinis)
  • Literatūrinis Kėdainių rajonas (1994 m., suvenyrinis)
  • Alantos teatras 1907–1915 m. (1995 m., suvenyrinis)
  • Spauda apie Akademijos vidurinę mokyklą: bibliografija: 1988–1996 mokslo metai (1997 m.)
  • V. Vilkaitis Kūryba (1998 m., sudarytojas, su J. Markausku)
  • Rytas Tamašauskas: Publikacijų ir kraštotyros rinkinių bibliografija (1982–2000) (2001 m.)
  • Istoriniai etiudai apie Dotnuvos žydų bendruomenę (XVIII–XX a.) (2005 m.)
  • Kėdainių rajono mokyklų muziejai (2007 m., sudarytojas)
  • U. Tamašauskaitė Kūčių ir Kalėdų papročiai bei apeigos Dotnuvos apylinkėse XX a. pirmojoje pusėje (2007 m., vadovas ir redaktorius)
  • Gelvonai (2009 m., su kitais)
  • Dotnuvių datos (2012 m.)
  • Josvainių krašto vardynas (2020 m.)
  • Akademijos sodyba: ekskursijų gidas (2022 m.)[4]

Apdovanojimai

  • Kėdainių krašto kultūros premija (2000 m.),
  • Lietuvos kraštotyros draugijos garbės kraštotyrininkas (2005 m.),
  • Mstislavo Rostropovičiaus labdaros ir paramos fondo „Pagalba Lietuvos vaikams“ premijos laureatas (2005 m.),
  • Lietuvių tautosakos archyvo nominacijos „Tautosakos medus“ laureatas (2008 m.).[1]
  • Valstybinės lietuvių kalbos komisijos skulptūrėlė „Sraigė“ (2021 m.)
  • Kėdainių rajono savivaldybės konkurso „Kultūros versmė“ nominacija „Metų pasiekimas“ (2021 m.)
  • „Metų dotnuvis“ (2022 m.)
  • Nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ laureatas (2012, 2016, 2024 m.)[5]

Šaltiniai

Nuorodos