PROFILPELAJAR.COM

Kitos reikšmės – Akademija (reikšmės).

Akademija

55°23′53″š. pl. 23°51′25″r. ilg. / 55.398°š. pl. 23.857°r. ilg.

Apskritis

Kauno apskritis

Savivaldybė

Kėdainių rajono savivaldybė

Seniūnija

Dotnuvos seniūnija

Gyventojų

587

Vikiteka

Akademija (Kėdainiai)

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) ^[1]
Vardininkas:	Akadèmija
Kilmininkas:	Akadèmijos
Naudininkas:	Akadèmijai
Galininkas:	Akadèmiją
Įnagininkas:	Akadèmija
Vietininkas:	Akadèmijoje

Akademija – miestelis Kėdainių rajono savivaldybėje, Dotnuvėlės kairiajame krante, prie plento 144 Jonava–Kėdainiai–Šeduva . Akademijos seniūnaitija. Yra Lietuvos žemdirbystės institutas, žemės ūkio konsultavimo tarnyba, Akademijos gimnazija, biblioteka, paštas (LT-58053), mokykla-darželis „Kaštonas“, koplyčia (priklauso Dotnuvos parapijai).

Akademijoje yra profesoriaus D. Rudzinsko ir Lietuvos žemdirbystės istorijos muziejai. Stovi paminklai D. Rudzinskui, tremtiniams agronomams, dekoratyvinis „Žiedas“ (skulptorius Robertas Antinis jaunesnysis), pažymėti nugriautos Akademijos šv. Povilo bažnyčios pamatai. Vietos kultūros centre gyvuoja liaudiška kapela, folkloro ansamblis „Seklyčia“, tautinių ir šiuolaikinių šokių kolektyvai.

XIX a. įkurtas 14 ha parkas, saugomas valstybės. Dvaro parke yra grafo H. Kreico kapas ir paminklas. 1968 m. užtvenkus upės vagą susidarė Akademijos tvenkinys.

Etimologija

1924–1945 m. Dotnuvos dvare veikė Žemės ūkio akademija, todėl prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. Gyvenvietė taip vadinama iki šiol, nors 1945 m. žemės ūkio akademija buvo perkelta prie Kauno, kur vėliau įkurtas dar vienas Akademijos miestelis.

Istorija

Nuo XVI a. žinomas Dotnuvos dvaras, priklausęs Izakovskiams. 1911 m. P. Stolypino dvare įsteigta vidurinė žemės ūkio mokykla, 1911–1914 m. pastatyti centriniai mokyklos rūmai, mokytojų ir studentų gyvenamieji namai. 1919 m. dvare atidaryta žemės ūkio ir miškų mokykla, 1922–1927 m. žemės ūkio technikumas. 1922 m. čia įkurta pirmoji Lietuvoje augalų selekcijos stotis (įkūrėjas Dionizas Rudzinskas). 1924–1945 m. veikė Žemės ūkio akademija, prie jos išaugusią gyvenvietę imta vadinti Akademija. 1923 m. greta selekcijos stoties įkurta lauko bandymų, 1927–1939 m. augalų apsaugos stotis. 1938–1940 m. veikė sodininkystės ir daržininkystės stotis. 1944 m. vokiečiai susprogdino akademijos rūmus. 1946 m. akademija perkelta į Kauną, bet miestelio vardas išliko.

1925 m. tarp Akademijos ir dvaro rūmų per tvenkinio protaką nutiestas Dotnuvos dvaro tiltas (inžinerinio paveldo paminklas).

1923 m. 49 technikumo šaulių būrio nariai dalyvavo išvaduojant Klaipėdą. Šiam žygiui atminti 1928 m. parke pastatytas paminklas, išlikęs iki šiol. 1925 m. katalikams atiduota stačiatikių cerkvė, statyta Rusijos imperijos laikais. Sovietinės okupacijos metais (1963) Akademijos šv. Povilo bažnyčia nugriauta.^[2]

2020 m. prijungta Dotnuvos GS gyvenvietė.^[3]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a.–1950 m.	Dotnuvos valsčius	Kėdainių apskritis
1950–1954 m.	Akademijos apylinkės centras	Dotnuvos rajonas
1954–1959 m.	Dotnuvos apylinkė	Dotnuvos rajonas
1959–1995 m.	Dotnuvos apylinkė	Kėdainių rajonas
1995–	Dotnuvos seniūnija	Kėdainių rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1923 m. ir 2021 m.

1923 m.^sur.^[4]

1959 m.^sur.^[5]

1970 m.^sur.^[6]

1979 m.^sur.^[7]

1984 m.^[8]

1989 m.^sur.^[9]

2001 m.^sur.^[10]

2011 m.^sur.^[11]

2021 m.^sur.

715

841

919

1 112

1 101

988

873

752

587

Žymūs žmonės

Dotnuvoje 1922–1935 m. gyveno agronomas Dionizas Rudzinskas (1866–1954). Čia įkūrė selekcijos stotį ir išvedė žieminių rugių, avižų, linų veislių, dėstė genetiką ir selekciją. 1959 m. Akademijoje jam pastatytas paminklas (skulptorius Antanas Milkintas, architektai Algimantas Nasvytis ir Vytautas Nasvytis).
Stasys Nacevičius, profesorius, daržininkystės ir fenologijos mokslų pradininkas Lietuvoje. Pastatytas paminklas.
Juozas Tonkūnas, profesorius, valstybės ir mokslo veikėjas. Akademijoje jam pastatytas paminklas.
Genrikas Kreicas (1817–1891), vienas paskutinių Akademijos dvaro savininkų, jam pastatytas paminklas.

Šaltiniai

↑ Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
↑ Petras Gaučas. Akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 212 psl.
↑ „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo ir pavadinimų joms suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo“. 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1149. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.
↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
↑ Akademija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 24 psl.
↑ Akademija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 97 psl.
↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
↑ Akademija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 23
↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
↑ Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.
↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

Aplinkinės gyvenvietės

Bokštai – 3 km

ŠLAPABERŽĖ – 5 km

VAINOTIŠKIAI – 1 km

DOTNUVA – 4 km
KĖDAINIAI – 16 km

[1] Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.

[2] Petras Gaučas. Akademija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 212 psl.

[3] „Dėl Kėdainių rajono savivaldybės gyvenamųjų vietovių pavadinimų pakeitimo, gyvenamųjų vietovių nustatymo ir pavadinimų joms suteikimo, gyvenamųjų vietovių panaikinimo ir teritorijų ribų nustatymo“. 2020 m. spalio 14 d. nutarimas Nr. 1149. Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuoroda tikrinta 2024-06-04.

[4] Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.

[MLTE-5] Akademija. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 24 psl.

[LTE-6] Akademija. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 97 psl.

[7] Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.

[TLE-8] Akademija. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 23

[9] Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.

[10] Kauno apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2002.

[11] Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.

[1]

[2]

[3]

[4]

[5]

[6]

[7]

[8]

[9]

[10]

[11]