Rytų Europos lyguma aukščiausiai iškyla Kolos pusiasalyje (Chibinai, iki 1191 m), o žemiausiai nusileidžia Kaspijos jūros pakrantėje (-28 m). Rusijos aukštumoje (vidutinis aukštis – 170 m) yra keletas aukštumų (Timano kalvagūbris, Vidurio Rusijos, Pavolgio, Voluinės-Podolės ir kt. aukštumos). Pietuose ir pietryčiuose paviršius leidžiasi į žemumas – Juodosios jūros, Paazovės, Pakaspijo. Rytų Europos lygumos šiaurinei ir šiaurės vakarinei daliai būdingi ledyniniai kraštovaizdžiai, plokšti tarpupiai su moreninio-kalvoto paviršiaus ruožais. Centrinėje ir pietinėje dalyje paviršius išraižytas griovų ir raguvų.
Rytų Europos lygumoje ryškiai atsispindi gamtinių juostų kaita – Barenco jūros pakrantėje plyti samanų ir kerpių tundra, pietuose ji pereina į miškų juostą, kuri driekiasi nuo Pabaltijo ir Polesės iki Uralo. Nuo Karpatų iki Uralo eina miškastepės juosta, kuri link Kaukazo pereina į stepę. Pakaspijo žemumai būdingos pusdykumės ir dykumos.[1]
