Rumšiškių valsčius

54°52′š. pl. 24°13′r. ilg. / 54.86°š. pl. 24.22°r. ilg. / 54.86; 24.22

Rumšiškių valsčius
Laikotarpis: XV a. – 1950 m.
Apytikrė valsčiaus vieta dabartinės Lietuvos žemėlapyje
Adm. centras: Rumšiškės
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Kauno apskritis (1508, 1565)
Rusijos imperija Rusijos imperija
Kauno gubernija Kauno apskritis (1861–1915)
Lietuva Lietuva
Kauno apskritis (1919–1940)
Trečiasis Reichas Trečiasis Reichas
Ostlandas Kauno apskritis (1941–1944)
Sovietų Sąjunga Sovietų Sąjunga
Lietuvos TSR Kauno apskritis (1944–1946)
Kaišiadorių apskritis (1946–1950)

Rumšiškių valsčius (rus. Румшишская волость) – buvęs administracinis-teritorinis vienetas dabartinės vidurio Lietuvos teritorije, dešiniajame Nemuno krante, į rytus nuo Kauno. Centras – Rumšiškės. 1932 m. būstinė buvo vyskupo A. Baranausko gatvėje.

Istorija

XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje minimas Rumšiškių valsčius. 1508 m. jis minimas kaip vienas iš keturių Kauno apskrities valsčių.[1] 1557 m. buvo karališkasis valsčius. Atkurtas 1861 m. Kauno gubernijoje.[2] Panaikintas 1950 m. birželio 20 d., jo teritorija perduota Kaišiadorių rajonui (7 apylinkės).

Valsčiaus istorija
Metai Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkių sk. Suskirstymas Gyvenvietės
1877 m. 3403 187 kiemai [3] 5 seniūnijos 29
1923 m. [4] 148 5730 1103
1932 m. 134 6500 7 seniūnijos [5]
1949-01-01
(išsamiau)		 150 7 apylinkės [6]

Vadovai

Suskirstymas

Pagrindinė gyvenvietė Seniūnija, 1932 m.[9] Apylinkė, 1949 m.[10]
Dovainonys Dovainių seniūnija Dovainonių apylinkė
Gastilonys Gastilonių seniūnija Gastilonių apylinkė
Pamieris Pamierio seniūnija Pamierio apylinkė
Pašuliai Pašulių seniūnija Pašulių apylinkė
Pravieniškės Praveniškių seniūnija Pravieniškių apylinkė
Rumšiškės Rumšiškės seniūnija Rumšiškių apylinkė
Užtakai Užtakų seniūnija Užtakų apylinkė
Iš viso: 7 seniūnijos 7 apylinkės

Gyvenvietės

Valsčiuje 1923 m. gyventojų surašymo metu buvo šios gyvenvietės:

  • Aleksandruvkos k.
  • Aštrago k.
  • Baniškių k.
  • Bartkūnų k.
  • Byliškės (Vojakiškės) k.
  • Būdos vs.
  • Dambravos k.
  • Dyliškės vs.
  • Dovainonių I k.
  • Dovainonių II k.
  • Dovainonių III k.
  • Frankavos-Bartkūnų plv.
  • Gastilonių k.
  • Gojaus vs.
  • Grabučiškės k.
  • Guronų k.
  • Gūtos k.
  • Jekštonių k.
  • Jurgiškės k.
  • Kalnelio (Gorkų) vs.
  • Kapitoniškės plv.
  • Karčupio k.
  • Kieliškių k.
  • Lašinų k.
  • Leliušių k.
  • Livintų k.
  • Mackūnų k.
  • Milžinų k.
  • Mozūriškės vs.
  • Naujasodžių k.
  • Paažerių (Pievelės) k.
  • Pagirio (Paliesio) k.
  • Panerio k.
  • Pašulių k.
  • Pentiškių k.
  • Petriškių dv.
  • Piktavydžio k.
  • Pravieniškės k.
  • Rumšiškių mstl.
  • Šilinių vs.
  • Uogintų dv.
  • Užtakio k.
  • Vigoniškių plv.
  • Vojakiškių (Byliškės) vs.
  • Vosyliškių dv.
  • Zasciankos dv.

Gyventojai

Žymūs žmonės

Valsčiuje gimę žymūs žmonės
Gimimo metai Gimimo vieta Žmogus Mirties metai
1857 Uogintai Juozas Kačinskas, veterinaras 1932
1924 Dambrava Petras Limanauskas, tekstilininkas 1999

Rumšiškių valsčiaus raštininkų mokykloje 1851–1853 m. mokėsi poetas Antanas Baranauskas (1835–1902).

Šaltiniai

  1. ↑ Jonas Totoraitis. Sūduvos Suvalkijos istorija. – Kaunas, 1938; T. 1, p. 54.
  2. ↑ Памятная книжка Виленскаго генералъ губернаторства на 1868 годъ. – Санктпетербургъ, Витебский губернский статистический комитет, 1868. // PDF 151 psl.
  3. ↑ Волости и важнѣйшiя селенiя Европейской Россiи. Выпускъ V. – Изданiе Центральнаго Статистическаго Комитета, Санктпетербургъ, 1886. // PDF 27 psl. (paaiškinimas apie duomenų rinkimą I tome).
  4. ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
  5. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 569–583 psl.
  6. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 31
  7. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 573 psl.
  8. ↑ Savivalda. Kaišiadorys: XX a. pradžios skonis. Kaišiadorių muziejus, 2014.
  9. ↑ Savivaldybių žinynas („Savivaldybės“ redakcijos leidinys). – Kaunas, Spindulys, 1932. // 580 psl.
  10. ↑ Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 33