Lingvistiniu požiūriu Rukla yra vandenvardinis vietovardis, kildinamas iš upėvardžio Ruklelė, Ruklenka ankstesnės formos Rukla,[2] o pastarasis – nuo žodžio rukti („darytis raukšlėtam, trauktis; akti, užaugti samanomis“).
Liaudies etimologija byloja, kad čia didingame dvare kadaise gyvenęs Mindaugo sūnus – kunigaikštis Ruklys. Nors gyvenimas dvare ir apylinkėse sekėsi gerai, tačiau numirė jo žmona. Likusios dvi dukros be mamos meilės sunkiai augo.
Sykį kunigaikštis medžiodamas miške sutiko neregėto grožio mergelę, kuri buvusi girių laumė. Jis greitai ją vedė, o vietos gyventojai kunigaikščio žmoną pavadino Rukla.
Ji engė savo podukras, barė jas, o mergaitės eidavo išsiverkti dvaro pievelėn, kur iš jų ašarų pasidarė upelis Ruklelė. Sykį, išgirdusi upelio čiurlenimą, pamotė susigraudeno ir daugiau nebeskriaudė mergaičių, pasidarė labai meili ir dora. Todėl žmonės vietovę, kur stovėjo dvaras, ir pavadino Rukla.
Istorija
Vėlesniais laikais Ruklos dvare, Ruklelės ir Neries santakoje šeimininkavo grafai Kosakauskiai, čia veikė vandens malūnas, spirito varykla, keltas. Ten pat, matyt, būta medinės Gegužinės parapijos koplyčios.[3] XIX a. pabaigoje Rukla buvo kaimas, viensėdis ir dvaras Vilniaus apskrities Gelvonų valsčiuje.[4]
Į pietus ir vakarus nuo Ruklos esančioje teritorijoje yra Lietuvos kariuomenės Gaižiūnų poligonas. Netoli karinės įgulos teritorijos, anksčiau priklausiusios sovietinei armijai, yra neveikiančios Ruklos kapinės.
