Palomenė yra vandenvardinis vietovardis, kuris susideda iš dviejų sandų – pa + lomenė ir reiškia esantis prie Lomenos upės (kairysis Neries intakas). Iki vietovardžių sunorminimo būta ir kitos formos – Paluomenis arba Palomenis.
Istorija
Akmens amžių mena senųjų gyvenviečių liekanos prie Palomenės ir Beištrakių. 1927 m. Beištrakių miške archeologai tyrinėjo VIII–XII a. pilkapius. Senkapių rasta ir prie Miežonių bei Vilionių.
Palomenės kaimas minimas XVIII a. istoriniuose šaltiniuose. 1809 m. Palomenėje M. Zaleskis pastatė pirmąją koplyčią.[2] XIX a. antroje pusėje minimas Palomenės užusienis (anksčiau okolica) ir dvaras Žaslių valsčiaus Smilgių seniūnijoje, Gegužinės parapijoje. Užusienis priklausė Kazimierui Žilinskui, o dvaras – Gegerstatams, paskiau Zaleskiams. 1866 m. užsienyje gyveno 61 žmogus (49 katalikai, 12 stačiatikių), o dvare – 32.[3]
XX a. buvo Palomenės dvaras. 1923 m. Palomenės kaime buvo 21 ūkis (kiemas) ir 165 gyventojai, Palomenės dvare – vienas ūkis (kiemas) ir 26 gyventojai, Palomenės bažnytkaimyje – vienas ūkis ir devyni gyventojai. Antrosios sovietinės okupacijos metais kaimo gyventojai priversti įstoti į kolūkį. 1947 m. kaimas tapo Stalino vardo centru, nuo 1950 m. – Palomenės kolūkio centrinė gyvenvietė.
