Rugsėjo 16 yra 259-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 260-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 106 dienos.

Tarptautinė ozono sluoksnio apsaugos diena

Lietuva – Miškininko diena

Eufemija – Kiprijonas – Kornelijus – Liudmila – Rimgaudas – Jogintė – Kamilė – Edita – Kipras

• 1945 – įvyko steigiamasis Lietuvos išlaisvinimo komiteto (LIK) posėdis.

• 1867 m. – Sofija Pšibiliauskienė, viena iš dviejų seserų rašytojų pasirašinėjusių Lazdynų Pelėdos slapyvardžiu^[1] (m. 1926 m.).
• 1914 m. – Antanas Šapalas, Lietuvos ateitininkų organizacijos veikėjas. (m. 1945 m.).
• 1923 m. – Juozas Bulotas, Lietuvos agronomas, biomedicinos mokslų daktaras (m. 2001 m.).
• 1924 m. – Alfonsas Danys, Lietuvos rašytojas, prozininkas (m. 2014 m.).
• 1929 m. – Algirdas Eduardas Čižas, Lietuvos inžinierius statybininkas, habilituotas technologijos mokslų daktaras. Algirdas Eduardas Čižas.
• 1932 m. – Aleksandras Šliaupa, Lietuvos mokslininkas geologas, geomorfologinio ir naudingų iškasenų prognozių žemėlapių sudarytojas.
• 1933 m. – Bronislovas Martinkus, Lietuvos inžinierius, ekonomistas, technologijos mokslų daktaras (m. 2020 m.).
• 1936 m. – Algimantas Vitolis Trušys, Lietuvos dailininkas, tapytojas monumentalistas, Šiaulių miesto Garbės pilietis.
• 1937 m. – Zenonas Valantiejus, muzikos mokytojas ir chorvedys.
• 1939 m. – Arūnas Domininkas Grabažis, Lietuvos ir Ignalinos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1944 m. – Irena Laurinaitienė, ekonomistė, auditorė, Lietuvos ir Šiaulių rajono visuomenės bei politinė veikėja.
• 1945 m. – Antanas Pocius, choro dirigentas ir pedagogas.
• 1950 m. – Algirdas Ananka, Lietuvos ir Anykščių rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1951 m. – Stasys Anužis, gydytojas traumatologas ortopedas, Palangos savivaldybės spolitikas.
• 1952 m.:
  • Gerardas Liorenšaitis, Lietuvos ir Klaipėdos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Vytautas Rastenis, Lietuvos ir Švenčionių rajono savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
  • Česlovas Laurinavičius, Lietuvos istorikas, politologas, humanitarinių mokslų daktaras.
• 1960 m. – Simonas Vytautas Žmuidzinas, stomatologas ortodontas.
• 1963 m. – Saulius Urbonavičius, lietuvių muzikantas, dainų autorius, grupės BIX narys.
• 1964 m.:
  • Olegas Mariničius, buvęs Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadas, jūrų kapitonas (m. 2023 m.).
  • Saulius Paukštys, fotomenininkas, meno kritikų laikomas vienu ryškiausių postmodernizmo Lietuvos fotografijoje atstovų.
• 1972 m. – Darius Mockus, Lietuvos ir Jonavos rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
• 1975 m. – Vaidotas Bacevičius, Lietuvos teisininkas, politinis veikėjas.
• 1985 m. – Gediminas Anužis, Politinis bei visuomenės veikėjas. Skuodo rajono savivaldybės tarybos narys.
• 1992 m. – Vytenis Čižauskas, lietuvių krepšininkas, rungtyniaujantis Kauno „Aisčių“ komandoje.

• 1390 m. – Karigaila, Mstislavlio kunigaikštis, Gediminaičių kilmės didikas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos Tverietės sūnus (g. 1350 m.).
• 1583 m. – Kotryna Jogailaitė, jauniausia Zigmanto Senojo ir Bonos Sforcos duktė. Ji buvo Švedijos karaliaus Jono III žmona ir Zigmanto Vazos motina (g. 1526 m.).
• 1927 m. – Tomas Naruševičius, Lietuvos inžinierius, diplomatas, politinis ir visuomenės veikėjas (g. 1871 m.).
• 1938 m. – Vaclovas Bielskis, inžinierius, knygnešys, žurnalistas, visuomenės ir politinis veikėjas, savivaldybininkas (g. 1870 m.).
• 1943 m. – Jurgis Kutra, Lietuvos pedagogas, vertėjas, kultūros veikėjas, evangelikų reformatų kuratorius.^[2] (g. 1891 m.).
• 2004 m. – Leonas Lešinskas, Lietuvos kunigas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1924 m.).
• 2018 m. – Antanas Morkevičius, Lietuvos inžinierius mechanikas (g. 1928 m.).
• 2020 m. – Muodris Tenisonas, mimas, pantomimos meno pradininkas Lietuvoje bei Latvijoje (g. 1945 m.).

• 681 – Pasibaigė Konstantinopolio III susirinkimas.
• 1963 – prie Malaizijos prisijungė Sabahas, Saravakas ir Singapūras.

• 1462 m. – Pietro Pomponazzi, italų filosofas (m. 1525 m.).
• 1745 m. – Michailas Ilarionovičius Kutuzovas, rusų karvedys, karinis strategas, generolas feldmaršalas (1812 m.), Smolensko kunigaikštis (1812 m.). 1812 m. karo didvyris, išgarsėjęs tuo, kad apgynė Rusiją nuo Napoleono kariuomenės bei privertė jį gėdingai trauktis (m. 1813 m.).
• 1792 m. – Heinrich Freiherr von Bülow, Prūsijos politinis veikėjas (m. 1846 m.).
• 1853 m. – Albrecht Kossel, 1910 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1927 m.).
• 1886 m. – Hansas (Žanas) Arpas, prancūzų-šveicarų skulptorius, tapytojas, poetas (m. 1966 m.).
• 1888 m. – Frans Eemil Sillanpaa, Suomių rašytojas. 1939 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija (m. 1964 m.).
• 1891 m. – Karl Dönitz, Vokietijos prezidentas (m. 1980 m.).
• 1893 m. – Albert Szent-Györgyi de Nagyrápolt, 1937 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (m. 1986 m.).
• 1905 m.:
  • Ivanas Aleksandrovičius Serovas, TSRS generolas, saugumo tarnybų vadovas, GRU viršininkas; armijos generolas (1955 rugpjūčio 8 d.), Tarybų Sąjungos Didvyris (1945 m. gegužės 29 d.) (m. 1990 m.).
  • Vladimír Holan, čekų poetas (m. 1980 m.).
• 1934 m. – Elginas Beiloras, profesionalus amerikiečių krepšininkas (m. 2021 m.).
• 1935 m. – Karlas Andrė, JAV skulptorius ir poetas, minimalistas (m. 2024 m.).
• 1943 m. – Oskaras Lafontenas, fizikas, Vokietijos politinis veikėjas.
• 1945 m. – Jevgenijus Vaganovičius Petrosianas, Rusijos humoristas, rašytojas, laidų vedėjas; Rusijos liaudies artistas (1991 m.).
• 1952 m. – Mickey Rourke, JAV aktorius. Jis dažniausiai vaidina dramose ir veiksmo filmuose.
• 1956 m.:
  • Deividas Koperfildas, JAV iliuzionistas, magas bei vienas žinomiausių iliuzijų ir istorijų pasakojimų meistras.
  • Kirilas Jeskovas, Rusijos rašytojas fantastas, biologas ir paleontologas.
• 1973 m. – Aleksandrs Isakovs, Latvijos futbolininkas.
• 1974 m. – Robel Teklemariam, Etiopijos slidinėjimo lenktynių sportininkas. Šalies pirmasis ir kol kas vienintelis žiemos sporto olimpietis ir vėliavnešys. Nuo 9 metų gyvena Niujorke. Nacionalinės Etiopijos slidinėjimo federacijos įkūrėjas.
• 1976 m. – Adelis Šedli, futbolininkas, FC Istres klubo saugas ir Tuniso rinktinės buvęs žaidėjas.
• 1979 m. – Aileen Celeste Gómez, Venesuelos aktorė ir buvęs modelis.
• 1985 m. – Dayro Mauricio Moreno Galindo, futbolininkas, Kolumbijos rinktinės ir Once Caldas klubo puolėjas.
• 1994 m. – Stéfano de Gregorio, argentiniečių aktorius. Vaidino populiariuose argentiniečių telenovelėse „Rincón de luz“, „Chiquititas“ bei kitose.

• 1380 m. – Karolis V Išmintingasis, 1364–1380 m. Prancūzijos karalius (g. 1338 m.).
• 1498 m. – Tomas de Torkemada, Ispanijos dominikonų ordino vienuolis, karalienės Izabelės nuodėmklausys, pirmasis ir žymiausias Ispanijos generalinis inkvizitorius. Sebastiano de Olmedo kronikoje aprašomas kaip „eretikų kūjis, Ispanijos šviesa, savo šalies išganytojas ir ordino garbė“ (g. 1420 m.).
• 1701 m. – Jokūbas II Stiuartas, Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius, Škotijoje tituluotas Škotijos karaliumi Jokūbu VII (1685–1688 m.) (g. 1633 m.).
• 1736 m. – Daniel Gabriel Fahrenheit, vokiečių fizikas ir inžinierius, 1714 metais pirmasis pagaminęs gyvsidabrio termometrus (g. 1686 m.).
• 1824 m. – Liudvikas XVIII, Prancūzijos karalius (1814–1815 ir 1815–1824 m.) (g. 1755 m.).
• 1846 m. – Šv. Andrius Kim Tae-gonas, pirmasis Romos katalikų kunigas Korėjoje (g. 1821 m.).
• 1932 m. – Ronald Ross, 1902 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas^[3] (g. 1857 m.).
• 1944 m. – Gustavas Baueris, Vokietijos profsąjungų ir politinis veikėjas (g. 1870 m.).
• 1980 m. – Jean Piaget, šveicarų psichologas, vystymosi psichologijos pagrindėjas, epistemologas (g. 1896 m.).
• 2016 m. – Carlo Azeglio Ciampi, 10-asis Italijos prezidentas, šias pareigas ėjęs nuo 1999 m. gegužės 18 d. iki 2006 m. gegužės 15 d. Poste jis pakeitė Oscar Luigi Scalfaro, o po 2006 m. Italijos prezidento rinkimų Ciampi pakeitė Giorgio Napolitano. Taip pat jis yra buvęs Italijos ministru pirmininku bei Italijos turizmo ministru (g. 1920 m.).
• 2021 m. – Dušanas Ivkovičius, vienas tituluočiausių visų laikų serbų trenerių (g. 1943 m.).