Paskutinis karalius iš Jorkų giminės. Karūnuojant vyresnįjį brolį Eduardą IV, gavo Glosterio hercogo titulą. Mirus karaliui, pareiškė pretenzijas į sostą. 1483 m. įsakė nužudyti savo sūnėną – realiausią pretendentą į sostą, o visus kitus, kurie prieštaravo, – pašalinti. Taip įgijo karališkąją valdžią.
Valdymas
1483 m. balandžio 9 d. mirė Edvardas IV, kai jo sūnui Edvardui V buvo dvylika metų. Ričardas tapo karalystės lordu protektoriu ir apribojo karalienės įtaką. Wiljamo Hastingso skatinamas jis iš Jorkšyro persikėlė į Londoną. Per dvejus metus trukusį viešpatavimą neįstengė Anglijoje atkurti taikos: nuo 1455 m. vyko „Raudonosios ir Baltosios rožių“ karas tarp Lankasterių (raudona rožė skyde) bei Jorkų (balta rožė skyde). Žuvo 1485 m. mūšyje prie Bosforto. Anglijos karūna atiteko iš Tiudorų kilusiam Henrikui VII. Kupinas teroro Ričardo viešpatavimas paskatino V. Šekspyrą parašyti to paties pavadinimo dramą.[1].
Šaltiniai
↑Ferial Kanbay – „1000 pasaulio įžymybių: enciklopedinis žinynas“ – 299 psl.