1154 m. stojo į kovą dėl karūnos su Steponu I iš Blua ir laimėjo. Iš tėvo paveldėjo Anžu, Meną bei Tureną, iš motinos (Anglijos karaliaus Henriko I dukters Matildos) – Angliją bei Normandiją su leno teisėmis į Bretanę. Susituokęs su Eleonora Akvitaniete, įgijo Puatu bei Giujeną su Gaskone, todėl Prancūzijoje pasidarė galingesnis net už Prancūzijos karalių. Jam pavyko įveikti baronų pasipriešinimą ir atstatyti centralizuotą valdžią. Klarendono konstitucijoje (1164 m.) reiškė pretenzijas į teisę disponuoti bažnyčios turtu bei teisti dvasininkus. Kenterberio arkivyskupas ir buvęs Henriko kancleris Tomas Beketas nepripažino Henriko konstitucijos, todėl karaliaus riteris 1170 m. jį nužudė. 1171–1172 m. užgrobė dalį Airijos ir čia įtvirtino Anglijos valdžią. Vėliau regentystę perėmė jo sūnūs – Ričardas I Liūtaširdis ir Jonas Bežemis.[1]
Santuoka ir vaikai
Žmona: nuo 1152 gegužės 18 (Puatje, Prancūzija) Eleonora Akvitanietė (1122–1204), Akvitanijos hercogė. Vaikai:
Viljamas (1152–1156)
Henrikas (1155–1183)
Matilda (1156 – 1189 birželio 28), ištekėjo už Saksonijos ir Bavarijos hercogo Henriko Liūto