PROFILPELAJAR.COM

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Maskvos kremlius ir Raudonoji aikštė
Pasaulio paveldo sąrašas

Vieta	Rusija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, ii, iv, vi
Nuoroda	(angl.) (pranc.): 545
Regionas**	Europa ir Šiaurės Amerika
Įrašymo istorija
Įrašas	1990 (14-oji sesija)
Vikiteka:	Raudonoji aikštė
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Raudonoji aikštė (rus. Красная площадь) – pati garsiausia aikštė Maskvoje. Aikštė skiria Kremlių, seniau buvusią karališkąją pilį, o dabar atliekantį Rusijos prezidento rezidencijos funkcijas, ir istorinį pirklių kvartalą, vadinamą Kitaigorodu. Kadangi visos pagrindinės Maskvos gatvės, o kartu ir pagrindiniai keliai, einantys skersai visą Rusiją, spinduliais išeina iš šios aikštės, Raudonoji aikštė neretai yra laikoma ne tik Maskvos, bet ir visos Rusijos centru. 1990 m. UNESCO įtraukė Raudonąją aikštę į pasaulinio paveldo registrą.^[1]

Atsiradimas ir pavadinimo kilmė

Žemė, kurioje dabar yra Raudonoji aikštė, anksčiau buvo užstatyta mediniais namais ir lūšnomis, tačiau 1493 m. caras išleido įsakymą, kuriuo nurodė juos visus nugriauti kaip keliančius pavojų gaisro atveju. Naujas atviras plotas, tuo metu vadintas tiesiog „Пожар“ (tariama „pažar“), ką apytiksliai būtų galima versti kaip „degėsiai“, pamažėle buvo pradėtas naudoti kaip pagrindinė Maskvos turgaus aikštė. Netrukus šioje aikštėje buvo pradėtos rengti įvairios šventės, skelbiami įsakymai, sakomos kalbos, o kartais Raudonojoje aikštėje būdavo rengiamos ir carų karūnavimo ceremonijos. Ilgainiui aikštė buvo iš visų pusių apstatyta ir buvo nuo to laiko naudojama visų Rusijos vyriausybių kaip vieta vykdyti oficialioms ceremonijoms.

Klaidingai manoma, kad aikštės pavadinimas yra kilęs dėl ją supančių pastatų statybai naudotų plytų spalvos. Iš tiesų rusiškas žodis „красный“, be „raudonas“, turi ir kitą reikšmę – „gražus“. Šis epitetas pirmiausiai buvo pritaikytas Raudonojoje aikštėje esančiam Vasilijaus Palaimintojo soborui, tačiau netrukus ir visa aikštė tapo taip vadinama. Kai kurie senieji Rusijos miestai taip pat turi centrines aikštes, vadinamas „Красная площадь“ pagal pagrindinę aikštę Maskvoje. 1818 m. buvo atidengtas paminklas Dmitrijui Požarskiui ir Kuzmai Mininui.

Tolimesnė istorija

1918 m. Sovietų Rusijos vyriausybei sugrąžinus sostinę į Maskvą, Raudonoji aikštė išlaikė savo svarbą ir vaidino nemenką vaidmenį naujos valstybės gyvenime. Be to, kad Raudonoji aikštė buvo oficialus Sovietų Sąjungos vyriausybės adresas, ji tapo žinoma kaip pagrindinė karinių paradų rengimo vieta. Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras bei šalia stovėjusi koplyčia buvo nugriautos tam, kad netrukdytų sunkiosioms karo mašinoms. Taip pat buvo planuojama nugriauti žinomiausią Maskvos pastatą, Palaimintojo Vasilijaus soborą. Legenda byloja, kad Lazaris Kaganovičius, Stalino bendražygis ir Maskvos rekonstrukcijos projekto vadovas, pagamino specialų Raudonosios aikštės maketą su nuimamu soboro modeliu, ir atnešė jį parodyti Stalinui, norėdamas įrodyti jam, kad soboras trukdo kariniams paradams ir eismui. Tačiau kai Kaganovičius nuėmė soboro modelį nuo aikštės, Stalinas, pasak legendos, jį sulaikė ir tarė: „Lazari, padėk soborą į vietą.“

Du žymiausi kariniai paradai Raudonojoje aikštėje buvo 1941 ir 1945 m. Pirmasis buvo surengtas vokiečių pajėgoms apsuptame mieste, ir kareiviai iš Raudonosios aikštės ėjo tiesiai į frontą. Antrasis buvo surengtas švenčiant pergalę prieš nacistinį režimą, ir nugalėtosios nacių Vokietijos kariuomenės vėliavos buvo metamos į krūvą prie Lenino mauzoliejaus.

1987 m. gegužės 28 d. vokietis Mathiasas Rustas lengvuoju lėktuvu po kontroversiško skrydžio nusileido Raudonojoje aikštėje.

Aikštės aplinka

Aikštę supa daugybė įžymių statinių. Vienas iš jų yra mauzoliejus, kuriame guli Vladimiro Lenino, Sovietų sąjungos įkūrėjo, palaikai. Netoli stovi ryškiais įvairiaspalviais kupolais padabintas Vasilijaus Palaimintojo soboras bei Kremlius su savo rūmais, soborais ir gynybiniais bokštais. Rytinėje aikštės dalyje yra GUM prekybos centras bei atstatytas Kazanės Dievo Motinos Ikonos soboras. Šiaurinę aikštės dalį užima Valstybinis istorijos muziejus, kurio fasado forma primena greta stovinčio Kremliaus bokštus. Keista, tačiau visoje aikštėje yra tik viena skulptūra, skirta Kuzmai Mininui ir Dmitrijui Požarskiui, išgelbėjusiems Maskvą nuo įsiveržusių Lenkijos-Lietuvos valstybės karių. Netoli nuo šio bronzinio monumento yra vadinamoji „Лобное место“ (tariama „lobnojė mėsto“) – apvali platforma, ant kurios vykdavo visuomeninės ceremonijos. Visa aikštė yra stačiakampio formos, maždaug 695 metrų ilgio ir 130 metrų pločio.