Seniausi žmogaus paminklai Pune yra Kiakos petroglifai. Jie siejami su Amazonijos kultūromis. Nuo II a. pr. m. e. iki IV a. m. e. Puno kraštas buvo Pukaros kultūros centras, ženkliai veikiamas Tihuanako. Vėliau čia klestėjo įvairios aimarų valstybės. Valdant Pačakutekui, kraštą užkariavo inkai. Kolonijiniais laikais Puno kraštas buvo svarbi aukso gavybos sritis. Puno departamentas sudarytas 1822 m.
Geografija
Čulpa prie Umajo ežero (Siljustanis)
Didžiąją dalį (~70 %) departamento ploto užima Andų aukštikalnės (Altiplanas, Apolobambos, Karabajos, La Rajos, Vilkanutos kalnagūbriai). Svarbiausios viršukalnės: Saljujus (5808 m), Jana Kučilija (5472 m), Pumanota (5516 m), Kaljechonas (5827 m), Ananea (5853 m). Šiaurės rytinis pakraštys miškingais Jungaso šlaitais leidžiasi į Amazoniją.
Klimatas aukštikalnėse sausas ir vėsus. Dieną temperatūra pakyla iki 17–20 °C, naktį būna silpnai teigiama arba iki -6 °C šalčio. Metinis kritulių kiekis nesiekia 700 mm, lietingiausia būna nuo gruodžio iki balandžio. Tropinėje departamento dalyje klimatas gerokai šiltesnis ir drėgnesnis.
Puno drėgnieji miškai saugomi Bahuachos-Sonenės nacionaliniame parke, Titikakos pakrantės – Titikakos nacionaliniame draustinyje, Andų aukštikalnės – Aimara Lupakos saugomoje teritorijoje.
Didžioji dauguma Puno departamento gyventojų yra indėnai: daugiausia gyvena kečujai (beveik 40 %) ir aimarai (25 %). Uru salose gyvena nedidelė, bet unikali urų tautelė, džiunglėse – ašaninkai ir kiti Amazonijos indėnai. Likusį trečdalį gyventojų sudaro ispanakalbiai metisai.
Puno departamente yra aukščiausiai pasaulyje esanti gyvenvietė – La Rinkonada (5100 m).
Administracinis skirstymas
Puno departamentas administraciškai padalintas į 13 provincijų (skliaustuose – administracinis centras).
.svg)
.svg){kind=small}