Departamento teritorija gyvenama daugiau nei 3000 metų. Čia ilgą laiką buvo Vario bei Tihuanako kultūrų valdoma teritorija. XIII a. aplink Kusko miestą ėmėsi formuotis inkų karalystė. Ji sparčiai plėtėsi ir XV a. vid. tapo galinga Inkų imperija. Kuskas buvo šios imperijos sostinė, o aplink jį pastatyta daug tvirtovių, šventyklų ir miestų. XVI a. ispanams užkariavus Peru, Kusko apylinkėse ilgiausiai gyvavo inkų pasipriešinimas. Iki šių dienų Kusko departamentas yra svarbiausias kultūrinis šiuolaikinių inkų (kečujų) centras.
Geografija
Pietinę ir vakarinę departamento pusę užima Andų kalnai ir plokščiakalniai (vadinamasis Altiplanas). Svarbiausios viršukalnės yra Ausangatė (6384 m), Salkantajus (6271 m), Kolpa Ananta (6110 m), Čumpė (6106 m), Alkamarinajokas (6102 m), Saksarajokas (5918 m), Veronika (5682 m). Šios viršukalnės yra dviejose Andų kalnų grandinėse – Vilkabambos Kordiljeroje ir Vilkajotos Kordiljeroje. Kalnus raižo siauri, bet derlingi upių slėniai iš kurių svarbiausias – Šventasis inkų slėnis aplink Urubambos upę. Aukštikalnėms būdinga skurdi pusdykumių augalija – sausi krūmokšniai, kaktusų sąžalynai, kupstiniai žolynai. Slėniuose augalija vešlesnė, upių pakrantėse auga medžiai.
Kusko departamento šiaurėje ir rytuose paviršius palaipsniui leidžiasi į Amazonės žemumą. Rytiniams Andų šlaitams būdinga Jungaso gamtinė sritis – drėgmėje skendintys rūko miškai, krioklių, upokšnių gausa. Ties rytine departamento riba kalnai baigiasi ir pasideda plyna lyguma, apaugusi Amazonijos džiunglėmis.
Būdingas aukštikalnių klimatas su karštomis dienomis, šaltomis naktimis ir mažu kritulių kiekiu. Vidutinė metinė oro temperatūra 10-15 °C. Lietingasis laikotarpis tęsiasi nuo gruodžio iki kovo. Kuske per metus iškrenta ~700 mm kritulių. Einant į rytus temperatūros aukštėja, kritulių kiekis gerokai didesnis.
Turizmas yra svarbiausia departamento ūkio šaka. Gausus inkų architektūrinis ir kultūrinis paveldas vilioja milijonus turistų. Svarbiausi lankytini objektai:
Kuskas – inkų sostinė su architektūriniais ir istoriniais paminklais, UNESCO objektas;
Maču Pikču – aukštikalnėse esantis šventasis inkų miestas, vienas iš septynių naujųjų pasaulio stebuklų;
Daugiau nei pusė departamento gyventojų – indėnai kečujai. Daugumą likusiųjų sudaro metisai ir baltieji. Džiunglėse yra išlikę negausių indėnų genčių: amarakaerių, ašaninkų, mačigengų, pirų.