Pranas Končius
Lietuvos kariuomenės karys Pranas Končius
Gimė	1914 m. lapkričio 8 d. Bargalis, Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub.
Mirė	1965 m. liepos 15 d. (50 metų) Didieji Žalimai, Kretingos raj.
Tautybė	lietuvis
Tėvas	Pranciškus Končius
Veikla	Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys, Žemaičių apygardos partizanas

Pranas Končius (slapyvardis Adomas, 1914 m. lapkričio 8 d., Bargalio k., Salantų vls., Telšių aps., Kauno gub. – 1965 m. liepos 15 d., Didžiųjų Žalimų k., Kretingos raj.) – Lietuvos kariuomenės puskarininkis, šaulys, paskutinis žuvęs Žemaičių apygardos ir Kardo rinktinės partizanas.

Gimė valstiečių šeimoje. Baigęs pradžios mokyklą, dirbo pas ūkininkus. Nuo 1934 m. gegužės 1 d. iki 1935 m. spalio mėn. tarnavo puskarininku 7-ajame Žemaičių kunigaikščio Butegeidžio pulke Tauragėje. Grįžęs iš kariuomenės, įstojo į Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Salantų būrį. Dalyvavo 1941 m. birželio sukilime, iki 1942 m. vasario 22 d. tarnavo Salantų pagalbinės policijos būryje.^[1]

Nuo 1944 m. Lietuvos laisvės armijos organizacijos narys, 1947–1951 m. – Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabo narys. 1952 m. spalio 30 d. su rinktinės vadu Kazimieru Kontrimu–Monte Smeltės kaime (Grūšlaukės apyl., Salantų raj., Klaipėdos sritis) pateko į MGB Salantų rajono poskyrio saugumiečių ir stribų surengtą pasalą, iš kurios prasiveržė. 1953 m. balandžio 6 d. su rinktinės štabo viršininku ir Vizbuto būrio vadu Stasiu Jonausku–Simonu, partizanais A. Bružu, A. Gliožeriu, A. Kaunu ir V. Vaičekausku Vaineikių miške pateko MGB kariuomenės ir Salantų stribų apsuptį, iš kurios taip pat prasiveržė ir likęs vienas slapstėsi Salantų, Kretingos ir Priekulės (Latvija) rajonuose, dirbo pas ūkininkus padieniu darbininku, įsidarbindavo miško darbininku.^[2]

Nuo 1956 m. slapstėsi Prano Drungilo sodyboje Didžiųjų Žalimų kaime, Kretingos rajone. 1963 m. gruodžio 17 d. Lietuvos KGB jam iškėlė baudžiamąją bylą, kaltindama tėvynės išdavimu, dalyvavimu antitarybinės organizacijos veikloje ir Salantų žydų žudynėse 1941 metais.^[3] Žuvo 1965 m. liepos 15 d. per susišaudymą su sodybą apsupusiais Kretingos rajono saugumiečiais ir milicininkais.^[4]

2000 m. vasario 11 d. LR prezidento dekretu Nr. 767 po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi. 2015 m. apdovanojimas atimtas atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro kreipimąsi dėl P. Končiaus dalyvavimo žydų genocido veiksmuose.^[5]

Atminimas įamžintas Kretingos senosiose kapinėse (1992 m.) ir Grūšlaukės šventoriuje (1999 m.). Žuvimo vietoje Bronislavos Drungilaitės-Jucienės sodyboje 2003 m. pastatytas atminimo kryžius.^[6] Greta jo Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus iniciatyva 2014 m. pastatytas paminklas.^[7]

• 
  Kryžius P. Končiaus žuvimo vietoje D. Žalimų kaime
• 
  Kardo rinktines partizanų kapas ir paminklas Kretingos senosiose kapinėse
• 
  Paminklas žuvusiems Grūšlaukės apylinkės partizanams

• Vilius Baltinas. Žmogaus medžioklė, kuri tęsėsi… 20 metų. – Mažoji Lietuva – 1990 m. spalio 10 d. – P. 4
• Juozas Baužys. Pardavė už trisdešimt grašių. – Švyturys – 2002 m. kovo 9 d. – P. 4
• Danguolė Gedgaudienė. Paskutinis žuvęs Žemaitijos partizanas. – Pajūrio naujienos – 1998 m. birželio 12 d.
• Irena Šeškevičienė. Didieji Žalimai – paskutinio Lietuvos partizanų buveinė. – Pajūrio naujienos – 2009 m. birželio 19 d.

• Lietuvos ypatingasis archyvas. – F. K-1, ap. 3, b. 1827. – L. 7
• Lietuvos valstybės centrinis archyvas. – F. R-635, ap. 1, b, 1. – L. 12
• Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos departamento 1998 m. kovo 6 d. archyvinė pažyma

• Končius Pranas. – Kretingos personalijų žinynas Archyvuota kopija 2007-09-27 iš Wayback Machine projekto.
• 15min.lt. – 2014 m. liepos 22 d.
• Vakarų Lietuva – 2014 m. liepos 23 d.
• Ričardas Čekutis, Dalius Žygelis. Laisvės kryžkelės. Paskutiniai Lietuvos partizanai. – Bernardinai.lt – 2007 m. liepos 19 d.
• Algimantas Zolubas. Iš KGB kaltinimų industrijos. – Lietuvos žinios – 2015 m. rugsėjo 10 d.^{[neveikianti nuoroda]}