Povilas Spudas (1896 m. sausio 13 d. Gataučiai, Linkuvos valsčius, Rusijos imperija – 1944 m. rugpjūčio 7 d. Pavlovka, Omsko sritis) – Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.

1907–1915 m. mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Dalyvavo Mintaujos lietuvių gyvenime. 1922–1926 m. Lietuvos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete studijavo istoriją, 1927 m. labai gerai išlaikęs visus nustatytus egzaminus ir parašęs diplominį darbą „Lietuvių materialinė buitis XIII-XV amžiuje“, įgijo istoriko kvalifikaciją. 1928 m. baigė Teisių fakultetą, bet nelaikė egzaminų, kad nereikėtų keisti istoriko profesijos.

Mokytojavo Linkuvos dviklasėje mokykloje, kuri nuo 1918 m. performuota į 4 klasių progimnaziją. Pirmojo pasaulinio karo metais Linkuvoje įkūrė mokyklos savaitgalio pamokas ir vakarinius kursus suaugusiems, Linkuvoj rengė vakarus badaujančių naudai, šaukė įvairių vietinių organizacijų susirinkimus. 1919 m. priklausė Joniškėlio apskrities partizanų būriui ir dalyvavo kovose su bermontininkais ir bolševikais. Nuo 1918 m. rugpjūčio 16 d. Linkuvos progimnazijos mokytojas ir 1920 m. progimnazijos vedėjas.

1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. lapkričio 13 d. Steigiamojo Seimo atstovas, išrinktas V (Panevėžio) rinkimų apygardoje. Priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos frakcijai, įėjusiai į Lietuvos krikščionių demokratų partijos bloką.^[1]Žemės reformos komisijos sekretorius.

1921 m. rugsėjo 13 d. Kaune susituokė su Paulina Šomkaite ‎(1898.01.22 d.-1992.05.25 d.)‎. Nuo 1922 m. rugsėjo 20 d. Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos mokytojas, nuo 1934 m. gimnazijos inspektorius. Be to, 1925–1936 m. dirbo laisvai samdomu mokytoju Kauno žydų mergaičių gimnazijoje „Javnė“.

Vadovavo „Tėvynės pažinimo kuopelei“, priklausė Skautų rėmimo draugijai, Istorijos mokytojų sekcijai bei Lietuvių namų savininkų draugijai. Mėgo keliauti. Su ekskursijomis pabuvojo Latvijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Čekoslovakijoje. 1929 m. Romoje su maldininkų delegacija buvo pas popiežių. Lietuvių mokytojų sąjungos Kauno II skyriaus pirmininkas. Lietuvos istorijos draugijos narys, Istorijos mokytojų sekcijos vienas iš steigėjų.

TSRS okupavus Lietuvą 1941 m. kovo 12 d. iš mokytojo ir administracinių pareigų mokykloje atleistas.^[2] Įsidarbino paprastu mokytoju Kauno 3-oje vidurinėje mokykloje. 1941 m. birželio 14 d. suimtas, Kauno geležinkelio stotyje atskirtas nuo šeimos ir ištremtas į Sverdlovsko srities Sosvos ir Gari lagerius. 1942 m. birželio 13 d. Ypatingojo pasitarimo prie TSRS NKVD sprendimu nuteistas 5 metams tremties ir etapais pervežtas į Omsko srities Muromcevo rajoną. 1943 m. perkeltas į tos pačios srities Petropavlovkos kaimą. Keletą kartų rašė prašymus įvairioms instancijoms dėl galimybės vykti pas tremtyje Altajaus krašte gyvenančią žmoną ir dukteris, bet vis gaudavo neigiamus atsakymus. Mirė nuo išsekimo ir bado 1944 m. rugpjūčio 7 d. ‎(kitais duomenimis 9 d.)‎. Palaidojimo vieta nežinoma.

• 1928 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 07 04. Liudijimas Nr. 1462);
• 1935 m. 3-ojo laipsnio Vytauto Didžiojo ordino medalis ‎(1935 09 08. Aktas Nr.740 b.)‎;
• 1935 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis (1935 09 08. Aktas Nr. 740d.);
• 1938 m. DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas (1938 02 16. Aktas Nr.172)‎.

1996 m. sausio 17 d. Žaliakalnyje ant namo Kauko al. 13 atidengta memorialinė lenta: „Šiame name 1926–1941 m. gyveno Nepriklausomybės kovų dalyvis, Steigiamojo Seimo narys, Kauno „Aušros“ berniukų gimnazijos inspektorius Povilas Spudas. Mirė badu Sibire, Omsko srityje 1944 m.“^[3]

• Spudas Povilas, Trumpos Steigiamojo Seimo narių biografijos su atvaizdais, Klaipėda, 1924, p. 24.
• Spudas Povilas, Lietuvių enciklopedija, Boston, 1963, t. 28, p. 387.
• Lietuvos gyventojų genocidas, t. 1: 1939–1941, Vilnius, 1999, p. 758.
• Veilentienė E., Spudas Povilas, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922 metų) narių biografinis žodynas, sud. A. Ragauskas, M. Tamošaitis, Vilnius, 2006, p. 167–169.
• Markūnas, Algis Juozas. Povilas Spudas. – Iliustr. // Žiemgala: krašto kultūros laikaraštis. – 1996, Nr. 2, p. 3.