Pirkuliai – buvęs kaimas šiaurės vakarinėje Kretingos rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 5,5 km į šiaurės rytus nuo Darbėnų, į šiaurės vakarus nuo kelio Darbėnai–Grūšlaukė. Vakariniu pakraščiu teka Laukupio upelis.
Etimologija
Rašytiniuose šaltiniuose kaimas vadinamas lenk. Pitkure (1781 m.), rus.Пиркуле (1868 m.), rus.Перкуле (1870 m.), vok.Pierkule (1914 m.), latv.Perkuļi (1927 m.), liet.Pirkuliai, žem.Pėrkūlē.
Vietovardis Pirkuliai yra vienintelis Lietuvoje. Tuo pačiu vardu vadinamą vietovę – Pirkuļi, sutinkame gretimoje Latvijoje, Rucavos savivaldybėje. Jos vardas kilo iš asmenvardžio Pirkulis daugiskaitos formos.
Manoma, kad žemaitiškam Pirkulių kaimui vardą davė pirmojo naujakurio latvio Pirkulio šeima, arba pirmieji jo gyventojai buvo iš Kuršo gubernijos Pirkulių (Pirkuļi) kaimo atsikėlę latviai, pavadinę nausėdiją gimtosios savo gyvenvietės vardu.[1]
Rašytiniuose šaltiniuose pasitaikanti vietovardžio forma Perkuliai (Перкуле, Pierkule, Perkuļi) atsirado žemaičių tarmės įtakoje.
Geografija
Kaimas buvo įsikūręs Latvelių kaimo žemių pietvakarinėje dalyje, Laukupio kairiajame krante ir apėmė apie 48 ha dydžio dirbamos ir miško žemės plotą. Rytuose ir pietuose ribojosi su Šlaveitais, vakaruose – su Auksūdžio kaimo Pilalės mišku. Šiaurės rytuose nuo Latvelių gyvenvietės jį skyrė miškas.
XVII–XVIII a.Latvelių kaimo pakraštyje ties riba su Šlaveitais susiformavo Pirkulių užusienis – už valakais išmatuotų dirbamų laukų plėšininėje žemėje įsikūrusi vienkieminė gyvenvietė. Joje 1781 m. gyveno valstiečių Pilypo Beniušio ir Jonas Kusio šeimos, o ganyklas nuomojosi Darbėnų miestelėnas Aleksandras Pšednikevičius.[2]
Savarankiškas Pirkulių kaimas pirmąkart įrašytas 1923 m. Lietuvos apgyvendintų vietovių sąraše. Jame buvo 2 sodybos, kuriose gyveno 12 žmonių.[4]
Kaimo žemės turėjo savo toponimus. Rytinėje dalyje buvo Užkylalė – ariamos ir ganyklų žemės sklypas (2 ha), pietų pusėje plytėjo Lyknos – krūmais apžėlusios pievos (3 ha), Palyknis – ariama žemė (3 ha) šalia pievų, ir Papirkulinis – ariamos žemės laukas (3 ha). Šiaurinėje dalyje buvo Platesis, t. y. Platusis (11 ha) ir Siaurasis (2 ha) laukai. Plačiajame lauke driekėsi krūmais ir medžiais apaugusios pievos, o siaurajame buvo ariama žemė ir šienaujamos pievos. Vakariniame pakraštyje buvusi Pirkulinė – pelkėtos, pavasario ir rudens metu užliejamos Laukupio slėnio pievos.[5]
Lietuvos žemės reformos metu XX a. 4 dešimtmetyje Pirkuliai prarado savarankiško kaimo statusą ir vėl tapo Latvelių kaimo dalimi, kurioje 1935 m. tebestovėjo 2 ūkininkų sodybos. Jos buvo nugriautos sovietmečio melioracijos metu.[6]
↑Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius. – F. 11-43. – L. 45, VI žemėlapis
↑Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи, составленъ въ 1870 году. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 16, b. 5. – P. 78
↑Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
↑Žemės vardai Pirkulių kaimo, Darbėnų valsčiaus, Kretingos apskrities. Surašė Kazė Kungienė, Ežkepių pradžios mokyklos mokytoja. – Lietuvos žemės vardynas. – 1935 m. lapkričio mėn.