Anser anser
Pilkoji žąsis (Anser anser)
Apsaugos būklė
Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1]
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Gyvūnai ( Animalia) Tipas: Chordiniai ( Chordata) Klasė: Paukščiai ( Aves) Būrys: Žąsiniai paukščiai ( Anseriformes) Šeima: Antiniai ( Anatidae) Gentis: Tikrosios žąsys ( Anser) Rūšis: Pilkoji žąsis ( Anser anser)
Binomas
Anser anser Linnaeus, 1758
Porūšiai
Anser anser anser Linnaeus, 1758 Anser anser rubrirostris Swinhoe, 1871 Anser anser domesticus Kerr, 1792
Perėjimo arealas   Žiemojimo arealas   Introdukuota
Sinonimai
Anas anser Linnaeus, 1758

Pilkoji žąsis (Anser anser) – žąsinių (Anseriformes) būrio vandens paukštis.

Yra išskiriami 3 pilkųjų žąsų porūšiai:

• Anser anser anser Linnaeus, 1758 - Paprastoji pilkoji žąsis gyvena ir peri Europoje.
• Anser anser rubrirostris Swinhoe, 1871; Gyvena ir peri Azijoje, įskaitant Tolimuosius Rytus.
• Anser anser domesticus Kerr, 1792 - Naminė žąsis; Iš pilkųjų žąsų kilo naminės žąsys, įskaitant ir lietuvišką vištinių žąsų veislę.

Pilkoji žąsis stambokas paukštis ir yra stambiausia bei didžiausia tarp visų kitų žąsų genties paukščių. Pilkosios žasies patinai truputį didesni ir sveria daugiau už pateles.

• Kūno ilgis: 74-91 cm.
• Sparno ilgis: 41,2-48 cm. (patinėlių 44,7-48,2 cm, patelių 41,2-46,8 cm)
• Sparnų tarpugalių (išskleistų sparnų tarpugalių) ilgis: 147–180 cm.
• Uodegos ilgis: 6,2-6,9 cm.
• Snapo ilgis: 6,4-6,9 cm.
• Kojos ilgis: 7,1-9,3 cm.

• Svoris: 2,16-4,56 kg – patinėliai vidutiniškai sveria 3,6 kg, kai patelės 3,2 kg.

Paplitusi beveik per visą Europą ir Tolimuosiuose Rytuose iki Japonijos jūros ir Rytų Kinijos jūros. Peri šiaurės ir vidurio Europoje, o žiemoja dažniau Europos pietuose, vakaruose, šiaurės Afrikoje ir Mažojoje Azijoje.

Negausiai peri visoje Lietuvos teritorijoje, nors pastebimai jų populiacija Lietuvoje auga, ypač pietinėje šalies dalyje. Nors dažniau užtinkamos Dzūkijos ežeruose (ypač Žuvinto biosferos rezervate bei jo apylinkėse) ir kai kuriuose Lietuvos žuvininkystės ūkiuose. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Tai migruojantis paukštis. Į Lietuvą perėjimui parskrenda kovo mėnesio pirmoje pusėje, o į žiemavietes išskrenta spalio antroje pusėje. Gerai plaukioja ir nardo, o jos skrydis atrodo sunkus, bet galingas. Nėra labai vikrios ant žemės, eidamos krypuoja. Būrys žąsų garsiai gagena.

Labiau mėgsta gyventi šalia didesnių ežerų, kada aplink juos yra pievų. Maitinasi ražienose, ganyklose, pievose, dideliuose apdirbamuose laukuose, pelkėse.

Jos subręsta tik 3-4 gyvenimo metais, tad vasarą ežeruose laikosi daug neperinčių šių paukščių. O subrendę paukščiai deda 4-6 kremo atspalvio baltus kiaušinius.

• Naminė žąsis

Vikiteka: Pilkoji žąsis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• birdlife.lt / Pilkoji žąsis
• ziedavimas.com / Pilkoji žąsis
• birdpix.lt / Pilkųjų žąsų nuotraukos^{[neveikianti nuoroda]}
• luontoportti.com / Greylag Goose | Anglų k.
• hbw.com / Greylag Goose (Anser anser) Taxonomy, Greylag Goose (Anser anser) gallery | Anglų k.
• arkive.org / Greylag goose (Anser anser) Archyvuota kopija 2013-06-22 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
• birdlife.org / Apie Pilkąsias žąsis per birdlife.org Archyvuota kopija 2011-06-30 iš Wayback Machine projekto. | Anglų k.
• birdguides.com / Apie Pilkąsias žąsis per birdguides.com^{[neveikianti nuoroda]} | Anglų k.
• iucngisd.org / Anser anser | Anglų k.

• 
  Pilkosios žąsys buveine labiau renkasi atviras pelkėtas vietas prie vandens telkinių
• 
  Pilkųjų žąsų šeimynėlė
• 
  Piloji žąsis su jaunikliais maitinasi
• 
  Pilkųjų žąsų skrydis
• 
  Pilkųjų žąsų būrys skrydyje į žiemojimo vietas