Pasaulio gyventojai (visų žmonių populiacija) – visų Žemėje gyvenančių žmonių tam tikru metu skaičius. 2022 m. lapkričio 15 d. pasaulio gyventojų skaičius perkopė 8 milijardus.[1] Šis skaičius didėja, CŽV apskaičiavimais vidutiniškai 203 800 žmonių per parą.
Istorija
Žemiau pateikiama įvairius duomenis apibendrinanti lentelė, parodanti, kaip pagal apskaičiavimus kito žmonių populiacija per žmonijos istoriją.
Pasaulio ir regionų žmonių populiacija skirtingomis datomis, tūkstančiais[2]
Regiono populiacijos augimo greitis yra santykinis dydis, parodantis žmonių populiacijos augimo tempą:
Augimo greitis = [(gimimo atvejai + imigracija) − (mirtys + emigracija)] / populiacija
Skirtinguose regionuose populiacijos augimo greitis skirtingas. Bendru mastu, pasaulio populiacijos padidėjimas XX a. buvo didžiausias per žmonijos istoriją.
JTO įvertinimu 2000 m. populiacijos augimo greitis buvo 1,14 % – apie 75 milijonus žmonių per metus. Remiantis CŽV2005–2006 m. Pasaulio faktų knygomis, dabartinis žmonių populiacijos augimas yra vidutiniškai 203 800 per parą.
Pasauliniu mastu, augimo greitis mažėja, lyginant su 1963 m. pasiekta didžiausia per istoriją 2,19 % verte. Tačiau Vidurio Rytuose ir Afrikoje jis išlieka didelis. Kai kuriose šalyse populiacijos augimas yra neigiamas (t. y. populiacijos dydis mažėja), ypatingai Centrinėje ir Rytų Europoje (labiausiai dėl žemo vaisingumo) ir Pietų Afrikoje (dėl mirčių, susijusių su ŽIV). Prognozuojama, kad per dešimtmetį Japonijos ir Vakarų Europos šalyse populiacijos augimo rodikliai bus neigiami dėl ypač mažų vaisingumo rodiklių.
Milijardų ribos ir padvigubėjimai
Lentelė žemiau rodo, kada, pagal apskaičiavimus, buvo pasiekta kiekvieno milijardo riba.[3]
Skaičiai rodo, kad 1999 m. pasaulio žmonių populiacija buvo patrigubėjusi per 72 metus ir padvigubėjusi per 38. Toliau lentelėse pateikiami apskaičiavimai, imant skirtingus atskaitos taškus, rodo, per kokį laikotarpį populiacija padvigubėjo – kiekvienas sekantis periodas apytiksliai dvigubai trumpesnis nei ankstesnis:
Visų kada nors pasaulyje gyvenusių žmonių skaičius šiuo metu negali būti apskaičiuotas tiksliai, nes nėra sutarta nuo kurio žmogaus evoliucijos taško reikėtų skaičiuoti bei kitų priežasčių. Įvertinimai – apie 100 milijardų (varijuoja nuo 45 iki 125 milijardų). Pvz., 2002 m. paskaičiavimais, viso žmonių pasaulyje yra gimę apie 106 456 000 000, ir būtent 2002-aisiais pasaulio žmonių skaičius (6 215 000 000) sudarė apie 5,8 % visų kada nors gyvenusių žmonių.
Bendras pasaulio gyventojų tankumas, skaičiuojant tik sausumos plotą yra 44,7 žm./km².Azijoje gyvena virš 60 % pasaulio gyventojų, beveik 3,8 milijardai žmonių. Vien Kinijoje ir Indijoje gyvena atitinkamai 20 % ir 16 % visų pasaulio gyventojų. Afrikos populiacija – 840 milijonai žmonių, 12 % pasaulio gyventojų. Europoje gyvena 710 milijonai žmonių (11 %). Šiaurės Amerikoje – 514 mln. (8 %), Pietų Amerikoje – 371 mln (5,3 %), Okeanijoje apie 60 mln. (9 %, nors pastarasis įvertinimas yra ginčijamas).
Jaunimo demografija
Remiantis 2006 m. CŽV pasaulio faktų knyga, 27,2 % pasaulio žmonių yra iki 15 metų amžiaus.
Daugiausiai gimimų pasaulyje buvo paskutiniajame XX a. dešimtmetyje, ypač po 1995 m., nors gimstamumo rodikliai buvo mažesni nei septintajame dešimtmetyje. Beveik vien dėl 100 milijonų kasmet gimstančių kūdikių, dar vieno, šeštojo milijardo riba 1999 m. buvo pasiekta per kol kas greičiausią laikotarpį – 12 metų, metais anksčiau, nei prognozavo dauguma demografų.
Palyginimui, 15-64 metų amžiaus žmonės sudaro 65,2 %, virš 65 metų amžiaus – 7,6 % pasaulio populiacijos (CŽV, 2009 liepa).
Pastaba: Iš 785 milijonų neraštingų pasaulio žmonių, daugiau nei du trečdaliai gyvena aštuoniose valstybėse: Bangladeše, Kinijoje, Egipte, Etiopijoje, Indijoje, Indonezijoje, Nigerijoje ir Pakistane. Du trečdaliai neraštingų pasaulio žmonių yra moterys. Ypač žemas raštingumas yra arabų valstybėse, pietų ir vakarų Azijoje bei subsacharinėje Afrikoje. Šiose teritorijose maždaug trečdalis vyrų ir pusė moterų yra neraštingi. (2005 m. duomenys)