Ožkos kasmet duoda 2 % viso pasaulio pieno.[1] Kai kurios ožkų veislės auginamos specialiai pieno gamybai.
Ožkos pieno riebalų lašeliai yra smulkūs ir gerai emulsinti, todėl ožkos pieno riebalai gerai išsilaikė piene ir nenusistoja viršuje kaip kad būna su karvės pienu. Todėl ožkos pieno nereikia homogenizuoti. Jei numatoma iš pieno gaminti sūrį, homogenizacija nerekomenduojama, nes ji keičia pieno struktūrą, ir tada pienas sunkiau koaguliuoja, prastėja sūrio kokybė ir išeiga.[2]
Pieninės ožkos, būdamos pieningiausio amžiaus (3–4 laktacija) per dieną vidutiniškai duoda 2,7–3,6 litro pieno. Laktacija trunka apie 10 mėnesių, į galą pieningumas mažėja. Pieno vidutinis riebumas apie 3,5 %.[3]
Ožkų pieną paprastai perdirba į sūrį, sviestą, ledus, jogurtą, kachetą (isp.cajeta) ir kitus produktus.
Ožkos sūris Prancūzijoje vadinamas chèvre (pranc.chèvre 'ožka'). Du jo variantai yra rokamaduras (pranc.Rocamadour) ir Montrachet.[4] Ožkos sviestas yra baltas, kadangi ožkos piene geltonas beta karotinas būna perdirbtas į bespalvį vitaminą A.
