Okopai nutolę 127 km į pietus nuo srities centro Ternopolio ir 40 km į pietus nuo rajono centro Borščivo. Per gyvenvietę eina teritorinės reikšmės kelias Т 2002 Borščivas – Žvanecas (Chmelnyckio sritis). Veikia pradinė mokykla, klubas su biblioteka, felčerių akušerių punktas, vaistinė ir trys prekybos įmonės. Šv. Trejybės bažnyčia (1693 m.), Šv. Juro cerkvė (1780 m.), dvi koplyčios (2002 m. ir 2004 m.). Atstatytas 1848 m. baudžiavos panaikinimo kryžius.
Apylinkės tinkamos ilgalaikiui poilsiui, priklauso regioniniam kraštovaizdžio parkui „Dniestro kanjonas“. Netoli nuo kaimo yra valstybės saugomas gamtos paminklas – paleozojaus eros silūro periodo nuosėdų atodangos. Prie Okopų kertasi Ternopolio, Chmelnyckio ir Černivcų sričių administracinės sienos, 2002 m. iškilo ženklas, primenantis apie šią sankirtą. Nuo XX a. pr. auginamos vynuogės, bet pramoninio pobūdžio šis verslas neįgavo.
Istorija
Bažnyčios vaizdas 2005 m.Išlikusi polichrominė tapyba Šv. Trejybės bažnyčioje vaizduoja Lietuvos ir Lenkijos valstybių herbus
1692 m. karūnos didysis etmonasStanislavas Janas Jablonovskis pastatė pilį, ją sudarė: dveji akmens mūro įvažiavimo vartai, sujungti grunto pylimais ir žvalgybos bokštas. Fortifikaciją papildė gilūs grioviai–apkasai (iš čia kaimo pavadinimas Okopi – liet.Apkasai). Gynybinė pilis turėjo apsaugoti pietinę ATR dalį nuo galimo turkų puolimo iš jų užimtos Podolės Kameneco tvirtovės. Projekto autorius buvo Tylmanas Gamerietis (ol.Tielman van Gameren), komendantu paskirtas Michalas Brandtas. Pilį savo kūryboje apdainavo žinomas lenkų poetas Zygmuntas Krasinskis.
Pasirašius Karlovicų sutartį, turkai turėjo Podolę apleisti ir Okopų pilis prarado savo strateginę reikšmę. Ji vėl buvo prisiminta 1711 m., kai ATR grėsė priešo kariuomenių puolimas iš Valakijos pusės. Paplauti pylimai buvo atstatyti, apkasai pagilinti, o garnizonas padidintas iki 1500 žmonių.
1772 m. Okopai, kaip ir visas kraštas, įėjo į Austrijos–Vengrijos sudėtį iki pat 1914 m. per kaimą ėjo jos tarpvalstybinė siena su Rusijos imperija. Valdymo metu austrų–vengrų administracija liepė dalį pylimų nukasti, apkasus užpilti. Po 1921 m. kraštas atiteko Lenkijai, kaime įsikūrė šios valstybės pasieniečiai. Zbručės upė tapo siena tarp TSRS ir Lenkijos, o Dniestras – tarp Rumunijos ir Lenkijos.
Vėliau Okopai įėjo į Ukrainos TSR Ternopolio sritį, nuo 1991 m. – nepriklausomos Ukrainos sudėtyje.
Lankytini objektai
Katalikų bažnyčia
Žygio prieš turkus metu ATR valdovas Jonas Sobieskis 1693 m. kaime fundavo Šv. Trejybės bažnyčios statybą. Rusijos caro kariuomenė 1769 m. šturmavo šventovėje užsibarikadavusius Kazimiero Pulaskio vadovaujamus Baro konfederatus, nepanorusius būti išstumtais už Dniestro. Pastatas buvo sugriautas ir tik 1903 m. atstatytas, 1945 m. jis degė. Pokaryje jame buvo įrengtas šieno sandėlis, vėliau kurį laiką stovėjo be stogo. 2013 m., padedant geranoriams iš Lenkijos, bažnyčia buvo atstatyta. Istorines šventovės datas primena užrašas virš įėjimo durų: 1693–1769–1903–2013.
Pilis
Tebestovi dveji įvažiavimo vartai (Kameneco ir Lvovo), atstumas tarp jų 480 m. Abu dviejų tarpsnių, sumūryti iš akmenų. Kameneco vartų bokšto išmatavimai: ilgis – 12, 3 m; plotis – 8,0 m. Lvovo vartų bokšto duomenys: ilgis – 10,4 m; plotis – 8,5 m. Abiejų įvažiavimo vartų bokštų aukštis siekia 7,5 m; stogai neišliko. Žvalgybos bokšto prie Zbručės upės liekanos, apkasų ir pylimų pėdsakai.
.svg)
