Chmelnyckio sritis (ukr.Хмельницька область arba Хмельниччина; iki 1954 m. vadinosi Podolės Kameneco sritimi) – Ukrainos sritis, esanti šalies vakaruose. Šiaurėje ribojasi su Žytomyro, Rivnės, vakaruose su Ternopilio, pietuose su Černivcių, rytuose su Vinycios sritimis. Administracinis centras – Chmelnyckis.
Srities plotas 20 645 km², tai sudaro 3,41 % Ukrainos teritorijos ir užima 18 vietą pagal plotą tarp šalies sričių. Teritorija driekiasi 256,2 km iš šiaurės į pietus ir 192,5 km iš vakarų į rytus. Siaura Černyvcių sritis (10 km) skiria nuo Moldovos sienos. Iki Lenkijos sienos atstumas 165–240 km.
Vandens telkiniai
Per srities teritoriją prateka 120 upių, ilgesnių nei 10 km. Pagrindinė srities upė – Dniestras, pratekantis pietine riba (ilgis srityje 160 km). Svarbiausi jo intakai – Zbručė, Smotryčius, Ušica. Centrinę dalį kerta Pietinis Bugas (ilgis srityje 120 km) su intakais Bužoku, Volku, Ikva. Likusi srities dalis priklauso Dniepro baseinui – Gorynė, Slučė, Chomora. Ežerų nedaug. Keletas nedidelių yra Gorynės baseine. Didžiausias tvenkinys – Dniestro. Chmelnyckio srityje yra 1858 tvenkiniai, daugiausia Gorynės ir Pietinio Bugo baseinuose.
Smotryčiaus upė sudaro Smotryčiaus kanjoną – respublikinės reikšmės gamtos paminklą.
Reljefas
Centrinę srities dalį užima Podolės aukštuma (vyraujantis aukštis 270–370 m), kuria eina Dniepro, Dniestro ir Pietinio Bugo vandenskyros. Šiaurės vakaruose siekia Voluinės aukštumą (aukštis iki 329 m), o šiaurėje – Polesės žemumą (200–250 m). Pietvakarius kerta Tovtro kalvagūbris, kuriame yra aukščiausia Chmelnyckio srities vieta – Velika Buhaicha (409 m). Ten paplitę karstiniai reiškiniai, yra urvų (Atlantidos, Užlučės). Pačiuose pietuose vyrauja kalvotas reljefas, išraižytas Dniestro intakų slėnių.
Klimatas
Klimatas vidutinių platumų, kontinentinis. Žiemos švelnios, vasaros šiltos. Vidutinė žiemos temperatūra -3 °C, vasaros – 19 °C. Per metus iškrenta 510–580 mm kritulių. Vegetacinis periodas – apie 200 dienų.
Dirvožemiai
Vyrauja nujaurėję nehumusingi miškastepių juodžemiai. Pietryčiuose ir Padniestėje – nujaurėję juodžemiai, pilki ir šviesiai pilki, suglėjėję dirvožemiai, šiaurėje – miškų jauriniai, sumišę su miškų karbonatiniais ir juodžemiais[1].
Augalija ir gyvūnija
Šiaurinėje Chmelnyckio srities dalyje vyrauja Polesės miškai (daugiausia pušynai), kurie pietuose palaipsniui pereina į miškastepes ir stepes. Stepių plotai daugiausia išdirbti, tik upių pakrantėse yra krūmų ir medžių sąžalynų. Miškai dengia 13,1 % srities ploto.
Sritis yra istorinio Podolės regiono dalis – Podolės Kamenecas buvo Podolės sostinė, anksčiau – svarbus Rytų Europos prekybos centras.
Podolės Kameneco sritis sudaryta 1937 m. rugsėjo 22 d., administraciniu centru tapo Podolės Kamenecas. Naujai sudaryta sritis užėmė 20 541 km² plotą (3,3 % UTSR teritorijos), joje gyveno 1615,4 tūkst. žmonių. Į jos sudėtį įėjo 36 administraciniai rajonai, 3 srities pavaldumo miestai (Kamenecas, Proskurivas ir Šepetivka), 8 rajono pavaldumo miestai, 22 miesto tipo gyvenvietės ir 474 kaimai.
1941 m. gegužę srities centras iš Kameneco perkeltas į Proskurivą, tačiau 1941–1945 m. čia siautęs antrasis pasaulinis karas sutrikdė perkėlimo procesą. Vokiečių okupacijos metais teritoriją įėjo į Volynės-Podolės generalinę apygardą. Srities teritorijoje buvo sudarytos 9 apygardos: Podolės Kameneco, Dunajivcių, Jarmolincių, Proskurivo, Letičivo, Starokostiantinivo, Antonino, Iziaslavo ir Šepetivkos.
Karo sugriautai sričiai atstatyti buvo skirta 56 mln. rublių. Iki 1950 m. atstatyta ir įsteigta 440 pramonės įmonių, o pramoninės produkcijos apimtys pasiekė 95 % ikikarinio lygio. 1954 m. sausio 16 d. UTSR aukščiausioji taryba Proskurivo miestą pervadino ukrainiečių nacionalinio didvyrio Bogdano Chmelnyckio garbei, tuo pačiu sritis įgavo Chmelnyckio vardą. 1958 m. sritis apdovanota Lenino ordinu už pasiekimus žemės ūkyje. 1962 m. Chmelnyckio srityje suformuota 10 rajonų: Voločysko, Gorodocko, Dunajivcių, Iziaslavo, Podolės Kameneco, Krasylivo, Letyčivo, Starokostiantynivo, Šepetivkos ir Jarmolyncių. 1965 m. rajonų skaičius padidintas iki 16-os. Srityje veikė žemės ūkio priemonių, radiotechnikos, elektronikos, kabelių, cukraus, vaisių konservų, mėsos pramonės įmonės. Produkcija buvo eksportuojama į ~50 pasaulio šalių[3].
Svarbiausias šios srities verslas – pramonė. Labiausiai srityje išvystyta energetikos pramonė, tai visų pirma Netišyno mieste esanti Chmelnyckio atominė elektrinė, kuri buvo statyta prekiauti su lenkais. Taip pat srityje stipriai išvystyta maisto gamybos, žemės ūkio, mašinų gamybos, karinė bei chemijos pramonė. Iš stambiausių įmonių be branduolinės jėgainės būtų galima paminėti „Ukrelektroaparat“ gaminančią jėgos transformatorius, Podolės Kameneco žemės ūkio technikos gamyklą.
Taip pat šioje srityje aktyviai dirbma žemė. Chmelnyckio srityje pagaminama apie 2 % Ukrainos pramoninės produkcijos, 8,4 % cukraus, 5,5 % pieno, 4,8 % mėsos, užauginama 4,2 % grūdų, 5,4 % bulvių.
Srityje kertasi svarbiausi transporto keliai, vedantys į Centrinę Europą, Rusiją ir Juodosios jūros pakrantę. Chmelnyckio srityje yra oro uostas, aerodromas, svarbus geležinkelio tinklas.
Srityje[4] yra keturi muziejai du iš jų Chmelnyckio mieste: dailės ir krašto. Taip pat Chmelnyckio mieste yra du teatrai: muzikos-dramos ir lėlių, srities filharmonija.
Apie 200 Podolės Kameneco pastatų – XV–XIX a. architektūros paminklai.
Bendras[5] kultūrinių, archeologinių, architektūros, monumentalios vietovės skaičius – 2015. Lankomiausias turistais srityje – nacionalinis istorinis-architektūrinis draustinis „Kamenecas“ Podolės Kamenece (ХIV – ХVI a.)
Srityje yra 3 draustiniai:
nacionalinis istorinis-architektūrinis Podolės Kamenece;
