Neurotoksinas – toksinas, veikiantis nervų ląsteles (neuronus), jų sinapses. Dažniausiai veikia membranų baltymus – jonų kanalus.
Neurotoksinų poveikis gali būti staigus paralyžius: paralyžiuojami raumenys, sustoja kvėpavimas ar širdies veikla. Stiprus neurotoksinas, toks kaip batrachotoksinas ar tetrodoksinas, veikia nervų sistemą sukeldamas nervo depoliarizaciją, o raumenų skaidulose dėl padidėjusio natrio jonų kiekio sudirgina ląstelių membranas ir sukelia paralyžių.
Savigynai bei puolimui neurotoksinų ar jų komponentų savo nuoduose turi įvairios gyvačių, bičių, skorpionų, vorų, medūzų rūšys.
Išorinius neurotoksinus sudaro gamtoje randamos medžiagos: anglies monoksidas, metalai (pvz., gyvsidabris), skysčiai (pvz. etanolis) ir kitos vienalytės medžiagos. Neurotoksinui patekus į organizmą, poveikis priklauso nuo dozės. Pvz., mažomis dozėmis etanolis (alkoholis) veikia atpalaiduojančiai, didesnėmis sukelia apsvaigimą ar apgirtimą, perdozavus paveikti neuronai silpsta ar žūsta.
Vidinius neurotoksinus sudaro medžiagos gaminamos kūno viduje. Neurotoksinas smegenyse – glutamo rūgštis. Paradoksalu tai, kad tai yra vienas iš neuromediatorių, tačiau kai koncentracija apie neuroną viršija kritinę ribą, neuronas žūsta.
