Toksinas – dažniausiai baltyminės nuodingosios medžiagos, randamos kai kuriuose organizmuose (grybuose, bakterijose, augaluose ir pan.). Kartais (šnekamojoje kalboje) toksinais vadinami bet kokie nuodai. Daugumos toksinų poveikis menkai ištirtas, skirtingi toksinai veikia skirtingas organizmų funkcijas. Kai kurie toksinai pasižymi mutageniniu ir kancerogeniniu poveikiu. Efektyvių priešnuodžių daugumai toksinų nėra. Toksiškumas svyruoja nuo LD50 >= 1 g/kg iki LD50 <= 10 μg/kg. Toksinams priklauso nuodingiausios žinomos medžiagos.
Kai kurie toksinai naudojami medicinoje ar biologijoje kaip gydymo ar tyrimo priemonės, kiti – tiriami kaip itin efektyvūs cheminiai ginklai ir bakteriniai ginklai.
Tipai:
Kai kurie plačiau žinomi toksinai:
- Botulizmo toksinas A (BTA) – botulizmo bakterijų išskiriamas neurotoksinas, kartais laikomas nuodingiausia iš žinomų medžiagų.
- Ricinas – ricinmedyje randamas citotoksinas, laikomas viena iš nuodingiausių žinomų medžiagų, priešnuodžių nėra.
- Stafilokoko enterotoksinas B (PG-SEB) – viduriavimą ir vėmimą sukeliantis toksinas, kai kuriose šalyse gaminamas, kaip cheminis ginklas.
- Saksitoksinas – kai kuriuose planktoniniuose organizmuose susidarantis neurotoksinas, sukeliantis plaučių ir širdies paralyžių.
- Mikotoksinai – grybuose (dažniausiai – pelėsiniuose) randami toksinai. Kai kurie sukelia vėžį ir mutacijas, pasižymi citotoksiniu poveikiu.
