Naujadvaris (Ščiutinas)

Kitos reikšmės – Naujadvaris (reikšmės).
Naujadvaris
bltr. Новы Двор, rus. Новый Двор
Miestelio gatvė
Naujadvaris
Naujadvaris
53°48′59″ š. pl. 24°33′22″ r. ilg. / 53.81639°š. pl. 24.55611°r. ilg. / 53.81639; 24.55611 (Naujadvaris (Ščiutinas))
Laiko juosta: (UTC+3)
Valstybė Baltarusijos vėliava Baltarusija
Sritis Gardino sritis Gardino sritis
Rajonas Ščiutino rajonas
Gyventojų (2009[1]) 794
Vikiteka Naujadvaris

Naujadvaris (bltr. Новы Двор, rus. Новый Двор) – agromiestelis Baltarusijoje, Gardino srityje, Ščiutino rajone, Astrynos apylinkėje, 30 km į šiaurę nuo Ščiutino, prie Navadvorkos upelio ir Astrynos–Rodūnios plento. Yra katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų bažnyčia (1749 m.), buvusi sinagoga, koplyčia (1882 m.). Veikia vidurinė mokykla, ambulatorija, kultūros namai, biblioteka, paštas.

Istorija

Naujadvaris minimas nuo 1480 m., kai čia pastatyta katalikų bažnyčia. Tai buvo seniūnija (be pilies), priklausiusi Vilniaus vaivadijai. 1678 m. seimo nutarimu Naujadvaris paverstas karaliaus ekonomija. 1720 m. karalius Augustas II Naujadvariui suteikė Magdeburgo teises. 1766 m. seniūniją nuomojo Ignas Ganseckis. 1888 m. Naujadvaris priklausė prie Astrynos valdinių ūkių (buvo 708 gyventojai). XIX a. miestelis Lydos apskrities Dubičių valsčiuje.[2]

Tarpukariu priklausė Lenkijai, buvo Naujadvario valsčiaus centras (jame buvo surašyti 67 lietuviai).[3] 1939 m. prijungtas prie Baltarusijos, 1940–2013 m. buvo apylinkės centras.

  • Bažnyčia
    Bažnyčia
  • Koplyčia
    Koplyčia
  • Buvusi singoga
    Buvusi singoga

Šaltiniai

  1. ↑ Belarus. All places: 2009, 2019 censuses. Гродненская область/Гродзенская вобласць – pop-stat.mashke.org.
  2. ↑ Nowydwór (4). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 294 psl. (lenk.)
  3. ↑ Naujadvaris. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 329 psl.