Nasrėnai
Nasrėnai nuo Kūlupėnų pusės
Nasrėnai
55°59′24″š. pl. 21°31′05″r. ilg. / 55.990°š. pl. 21.518°r. ilg. / 55.990; 21.518 (Nasrėnai)
Apskritis	Klaipėdos apskritis
Savivaldybė	Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija	Kūlupėnų seniūnija
Gyventojų (2021)	97
Vikiteka	Nasrėnai
Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė) [1] Vardininkas: Nasrė́nai Kilmininkas: Nasrė́nų Naudininkas: Nasrė́nams Galininkas: Nasrė́nus Įnagininkas: Nasrė́nais Vietininkas: Nasrė́nuose

Nasrėnai – kaimas rytinėje Kretingos rajono savivaldybės dalyje, 4 km į šiaurę nuo Kūlupėnų, prie kelio  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai  ir Salanto upės. Seniūnaitijos centras. Veikia Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus, Rietavo parapijos senelių globos namų Nasrėnų padalinys, pieno supirkimo punktas. Pietrytinėje dalyje yra apleistas žvyro karjeras.

Nasrėnų vardas kildinamas nuo žodžio nasrai. Pasakojama, kad puldami Imbarės pilį kryžiuočiai tarp Salanto ir Kūlupio įsikūrusiame kaime pakliūdavo į pilies gynėjų paspęsta pasalą – tartum į žemaičių nasrus.

Rašytiniuose šaltiniuose kaimo vardas pirmąkart užrašytas sen.rus. Носры. Vėliau rašomas rus. Ностраны, Настраны, lenk. Nastrany, liet. Nastrėnai, Nasrėnai, žem. Nasrienā.

Kaimo žemės plyti nuo Salanto upės ir jos Blendžiavos žiočių pietryčiuose iki Vaineikiųmiškų masyvo Sausgalvių miško šiaurės vakaruose. Jos ribijasi su Kūlsodžiu,Klausgalvais ir Šalynu. Rytine dalimi teka Minijos intakas Salantas, centrine dalimi – dešinysis Salanto intakas Kūlupis. Kaimą kerta keliai  226  Kartena–Kūlupėnai–Salantai  ir  2313  Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai .

Motiejus Valančius nurodo, kad Nasrėnų vardas pirmąkart paminėtas 1112 m., tačiau šį teiginį patvirtinančių šaltinių nėra. Turimais duomenimis, kaimas pradėjo kurtis XV a. antroje pusėje, o pirmąkart paminėtas 1511 m. Po valakų reformos XVI a. antroje pusėje abipus kelio Kretinga–Salantai pastatytas valakinis-gatvinis kaimas, kuris, apardytas Lietuvos žemės reformos, savo planinę struktūrą išlaikė iki šių dienų.

XVI–XVII a. priklausė Platelių seniūnijos Imbarės vaitijai. Žemę valstiečiai nuomavo iš Platelių dvaro, o nuo XVIII a. žemės buvo administruojamos iš šalia Nasrėnų įkurto Šalyno palivarko.

XVI a. pabaigoje kaimas turėjo 32 valakus žemės, kurioje buvo 32 valstiečių kiemai. 1680 m. buvo 12, 1738 m. – 11, 1750 m. – 13 (su Medsėdžiais – 25), 1762 m. – 20, 1788 ir 1821 ir 1843 m. – 29 (su Medsėdžiais – 52), 1846 m. – 17, 1866 m. – 14 kiemų.^[2] Prie kelio į Kretingą stovėjo dvaro karčema. XVII a. minimas bendro naudojimo kaimo žemėje susiformavęs Degimų, XVIII a. – Nasrėnų Medsėdžių užusienis.

1806 m. Pilypas Brazdauskis atsivežė iš Klaipėdos į Nasrėnus pirmąsias bulves.^[3]

Nuo 1861 m. priklausė Kalnalio seniūnijai. 1870 m. kaime buvo 182 žemės rėžiai, už kurios 72 valstiečiai atlikinėjo grafų de Šuazelių-Gufjė Šalyno dvare atodirbio prievolę.^[4]

1919 m. įkurta Nasrėnų seniūnija. 1923 m. buvo 23 sodybos.^[5] Lietuvos žemės reformos metu kaimas buvo išskirstytas į vienkieminius ūkius. Kaime veikė Nasrėnų grietinės nugriebimo punktas.^[6] Juozapas Stropus turėjo asmeninę biblioteką, kurioje buvo sukaupta per 1000 XIX a. II pusės – XX a. I pusės lietuviškų spaudinių, išleistų Lietuvoje, Rytų Prūsijoje, JAV ir kt.

1947–1992 m. Kūlupėnų tarybinio ūkio pagalbinė gyvenvietė, kurioje 1948 m. buvo 17 sodybų. Joje veikė veršidė, felčerių ir akušerių punktas, biblioteka, 1940–1977 m. – pradinė mokykla,^[7] 1969 m. atidarytas blaivybės propaguotojo, rašytojo, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus.

1992 m. įkurta, 1995 m. panaikinta Nasrėnų žemės ūkio bendrovė.^[8] Veikė Nasrėnų pieno supirkimo punktas.^[9]

1995 m. pasodintas vyskupo Motiejaus Valančiaus ąžuolynas, kuriame 2001 m. atidengtas M. Valančiaus paminklas (aukštis – 3,2 m; skulptorius Kęstutis Balčiūnas, architektas Edmundas Giedrimas), 2009 m. pastatytas Lietuvos vardo tūkstantmečio koplytstulpis.^[10] Šalia 2003 m. atidaryti senelių globos namai,^[11]

Nuo 1994 m. kasmet antrąjį gegužės šeštadienį M. Valančiaus muziejuje vyksta tradicinės moksleivių M. Valančiaus raštų meninio skaitymo šventės.^[12]

Nuo 2009 m. Nasrėnai – seniūnaitijos centras, kuriai priklauso Didieji Žalimai, Grabšyčiai, Klausgalvų Medsėdžiai, Kūlsodis, Nasrėnai, Stropeliai, Šalynas ir Tinteliai.

Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2021 m.
1821 m.	1843 m.	1866 m.	1902 m.[13]	1923 m.sur.[14]	1959 m.sur.[15]	1970 m.sur.[16]
506	522	170	160	154	151	133
1979 m.sur.[17]	1986 m.[18]	1989 m.sur.[19]	2001 m.sur.[20]	2011 m.sur.[21]	2021 m.sur.[22]	-
140	120	133	112	124	97	-
Demografinės raidos histograma

Į 1821, 1843 ir 1886 m. statistinius duomenis įskaičiuoti ir Nasrėnų Medsėdžių gyventojai.

Gimė

• 1801 m. vasario 16 (naujuoju stiliumi – vasario 28) d. – Motiejus Valančius (1801–1875), Žemaičių vyskupas, XIX a. vidurio lietuvių tautos švietėjas ir kultūros puoselėtojas.
• 1906 m. vasario 12 d. – Stasys Vaičius (1906–2003), senelių globos namų ir M. Valančiaus paminklo Nasrėnuose fundatorius.

Gyvena

• Algirdas Čėsna, vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejaus direktorius, Kretingos rajono vyskupo Motiejaus Valančiaus draugijos pirmininkas.
• Romanas Kazakevičius, rašytojas, geologas, akmenų (mineralų) kolekcionierius.

• Salantų regioninis parkas.
• Buveinių apsaugai svarbi teritorija – Nasrėnų pievos.^[23]
• Motiejaus Valančiaus ąžuolynas (1995 m. pasodinta 200 ąžuolų, skirtų vyskupo M. Valančiaus 200-sioms gimimo metinėms).
• Išeksploatuoto žvyro karjero šlaituose veši į Lietuvos raudonąją knygą įtraukta baltijinė gegūnė.

• Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės sodyba (XVIII a. pab. – XIX a.).
• Nasrėnų senosios kapinės (XVI–XIX a.).
• Koplytėlė su Nukryžiuotojo, Marijos sukūdikiu, Kristaus skulptūromis ir Marijos su kūdikiu paveikslu (1836,1936 m.).
• Koplytstulpis (1904 m.; atnaujintas 1995 m., meistras Kazys Paulauskas).
• Monumentalus kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra (skulpt. Raimundas Puškorius, 1995 m.).
• Paminklas Motiejui Valančiui (skulpt. Kęstutis Balčiūnas, archit. Edmundas Giedrimas, 2001 m.).
• Skulptūrinė kompozicija „Palangos Juzė” (skulpt. Vytautas Majoras, 1972 m.).
• Skulptūrinis koplytstulpis M. Valančiaus švietėjiškai veiklai „Valančius išmokė lietuvius skaityti ir jie skaityti nebepamiršo“ (skulpt. Liudas Ruginis, 1997 m.).
• Skulptūrinis koplytstulpis 1831 ir 1863 m. sukilėliams (skulpt. Adolfas Viluckis).
• Skulptūrinis stogastulpis "Nasrėnai – 1112 m. " (skulpt. Steponas Žiubrys).
• Skulptūrinis stogastulpis M. Valančiaus blaivybės sąjūdžiui „Blaivios mintys – malonios Dievui“ (skulpt. Gediminas Staškauskas).
• Skulptūra M. Valančiaus personažams „Mikė Melagėlis ir Guvus Vencė“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2002 m).
• Skulptūrinė rodyklė „Angeliukas“ (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2003 m.).
• Skulptūrinė kompozicija – paminklas bulvei (skulpt. Alfonsas Skiesgilas, 2006 m.).
• Lietuvos tūkstantmečio koplytstulpis (skulpt. Vytautas Ruzgaila, kalvis Sigitas Galdikas, 2009 m.).

• Julius Kanarskas. Seniausiems Salantų krašto kaimams Erlėnams, Laiviams, Nasrėnams ir Reketei 500 metų. – Kretinga: Kretingos muziejus, 2011

• Nasrėnai. Mūsų Lietuva, T. 4. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1968. – 332 psl.
• Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejus Archyvuota kopija 2007-09-28 iš Wayback Machine projekto.
• Apie Nasrėnus
• Nasrėnai, Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus
• Kultūros vertybių registras: Sodyba^{[neveikianti nuoroda]}
• Irena Šeškevičienė. Blaivybės pradininko gimtinėje nebeliko pijokų. – Pajūrio naujienos – 2007 m. balandžio 20 d.^{[neveikianti nuoroda]}
• Bronius Vertelka. Vyskupo Motiejaus Valančiaus gimtinės muziejus. – XX amžius – 2007 m. gruodžio 19 d. – Nr. 94 Archyvuota kopija 2011-09-08 iš Wayback Machine projekto.
• Diana Jomantaitė. Nasrėnai kvepėjo bulviniais blynais. – Pajūrio naujienos – 2008 m. rugsėjo 9 d.
• Nabrany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VI (Malczyce — Netreba). Warszawa, 1885, 850 psl. (lenk.)

Aplinkinės gyvenvietės
	Šalynas	Klausgalvai	Skaudaliai – 3 km Kalnalis – 3 km
	Tinteliai
		KŪLUPĖNAI – 4 km	Kūlsodis