Kūlsodis – kaimas Kretingos rajono savivaldybės rytinėje dalyje, 5 km nuo Kūlupėnų, į pietryčius nuo kelio 2313 Salantai–Skaudaliai–Nasrėnai , abipus kelio Nasrėnai–Stropeliai.
Etimologija
Pavadinimas žemaičių kilmės. Seniau vadintas Kūlių soda (žem. kūlis = liet. akmuo; sen. žem. suoda = liet. kaimas). Rašytiniuose šaltiniuose rašomas lenk. Kulasoda, Kulesody, Kulisody, vok. Kulesjady, liet. Kulių kaimas, Kūlsodis.
Istorija
Kaimas susiformavo XVI a. Priklausė Platelių dvarui. 1750 m. buvo 5, 1821, 1843 ir 1846 m. – 10, 1866 m. – 12 dūmų,[2] 1870 m. – 54 sielos (prievolininkų luomų vyrai) ir 381 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo išperkamuosius mokesčius Platelių grafams Šuazeliams-Gufjė,[3] 1923 m. – 25 kiemai.[4]
Dvasiniu kaimo gyvenimu nuo XVII a. rūpinosi Salantų, nuo 1777 m. – Kalnalio bažnyčios kunigai.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas
|
| 1861–1880 m.
|
Platelių seniūnija, Gintališkės valsčius, Telšių apskritis
|
| 1880–1915 m.
|
Salantų valsčius, Telšių apskritis
|
| 1915–1950 m.
|
Salantų valsčius, Kretingos apskritis
|
| 1950–1954 m.
|
Stropelių apylinkė, Salantų rajonas
|
| 1954–1959 m.
|
Kūlupėnų apylinkė, Salantų rajonas
|
| 1959–1995 m.
|
Kūlupėnų apylinkė, Kretingos rajonas
|
| 1995–2009 m.
|
Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
|
| nuo 2009 m.
|
Nasrėnų seniūnaitija, Kūlupėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
|
Gyventojai
Žymūs žmonės
- Audrius Bakaveckas (g. 1968 m.), teisininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) teisėjas, teisėtyrininkas administratyvistas, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius.
Kultūros paveldas
Šaltiniai
- ↑ Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 159
- ↑ Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 82
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 119
- ↑ Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytstulpis su ornamentuotu kryželiu, Marijos, Šv Roko ir[neveikianti nuoroda]
