Apie 1960 m. TSRS gynybos ministerija užsakė suprojektuoti ir pagaminti naujos kartos atakos naikintuvą, skirtą naudoti lokaliuose kariniuose konfliktuose. Tai turėjo būti lengvas, manevringas, sugebantis skristi ir lėtai ir greitai, naikintuvas, galintis skraidinti gana didelį ginklų kiekį. Ankstesnis tokio tipo naikintuvasMiG-23 nebeatitiko šių reikalavimų, todėl jo bazėje buvo pradėtas kurti naujasis.
Kodiniu pavadinimu 32-24, vėliau pervadintas MiG-235.201970 m. pirmą kartą pakilo į orą. Nuspręsta naikintuvą apginkluoti didesnio kalibro patranka. Jo taikiniai – ant žemės esantys objektai, tačiau naikintuvas, nors ir nebuvo apginkluotas oras-oras tipo raketomis, galėjo stoti į kovą su oro priešais.
Mig-27 – bazinis modelis.
MiG-27D variantas specialiai pritaikytas branduolinių objektų naikinimui branduolinio karo atveju. Gamintas 1973 – 1977 m. (apie 560 vienetų).
Flogger-J
MiG-27M patobulintas MiG-27D variantas su nauja patranka, papildyta elektronine įranga. Gamintas 1978 – 1983 m. (apie 150 naikintuvų).
MiG-27L patobulintas MiG-27M variantas skirtas Indijos KOP, papildytas oras-žemė tipo raketomis su infraraudonųjų spindulių taikikliais. Surinkta Indijoje apie 200 vienetų.
MiG-27H indiškojo varianto papildymas prancūziškais radarais. Vėliau pervadinatas į MiG-27Ls (apie 165 vnt.).
Flogger J-2
MiG-27K – tarybinis variantas, papildytas raketomis su lazeriniais taikikliais, padidintas naikintuvo dydis. Surinkta apie 200 naikintuvų.
