Karlas Adolfas Maksimilianas Hofmanas (vok. Carl Adolf Maximilian Hoffmann, 1869 m. sausio 25 d. – 1927 m. liepos 8 d.) – vokiečių generolas.
Hofmanas kartu su Hindenburgu ir Liudendorfu vadovavo vokiečių kariuomenei, kuri sutriuškino rusų armiją prie Tanenbergo ir Mozūrijos ežeryno. Vėliau jis ėjo Rytų fronto štabo viršininko pareigas. 1917 m. pabaigoje jis derėjosi su Rusija dėl Brest–Litovsko taikos pasirašymo.
Hofmanas mirė 1927 m. liepos 8 d. Bad Reichenhalio kurorte. Kai kurie istorikai jį įvertino kaip „bene puikiausią savo kartos štabo karininką“.[1]
Ankstyvasis gyvenimas ir karinė karjera prieš karą
Hofmanas gimė Homberge, Hesene.
Baigęs mokyklą savanoriu įstojo į 72-ąjį pėstininkų pulką. Vienas iš jo bendražygių apie jį prasitarė taip: „Jis buvo beveik blogiausias sportininkas, raitelis ir fechtuotojas iš visų. ... jis juos pranoko savo siaubingu apetitu“.[2][3][4] 1895–1898 m. kaip pirmasis leitenantas jis mokėsi Prūsijos karo akademijoje, o paskui buvo išsiųstas į Rusiją mokytis rusų kalbos.
1904 m. Generalinis štabas išsiuntė jį į Mandžiūriją kaip Japonijos imperatoriškosios kariuomenės stebėtoją kare su Rusijos imperijos kariuomene.[5]
Grįžęs po dvidešimties mėnesių, jis buvo paskirtas pirmuoju 1-osios divizijos, dislokuotos Karaliaučiuje, Rytų Prūsijoje, štabo karininku. 1911 m. dvejus metus dirbo instruktoriumi Karo akademijoje, paskui persikėlė į 112-ąjį pėstininkų pulką, kur ėjo lauko, o vėliau štabo pareigas. Jam buvo suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.
Išnašos
.svg){kind=small}
