Gimė nedideliame, 12 tūkst. gyventojų turinčiame Dois Riašuso (Dois Riachos) miestelyje. Kai mergaitei sukako metai, šeimą paliko tėvas, ją augino motina. Nuo vaikystės žaidė futbolą kieme su kitais vaikais. Būdama keturiolikmetė, išvažiavo mokytis ir sportuoti į Rio de Žaneirą.
Nuo 2004 m. Marta atstovavo Švedijos „Umea IK“ klubui. Ji išmoko švedų kalbą, su klubu pasiekė įvairių pergalių. Su „Umea IK“ Marta tris kartus laimėjo Švedijos čempionatą, 2004 m. – UEFA taurę. Futbolininkės asmeniniai pasiekimai buvo išskirtiniai: per 103 „Umea IK“ žaistas rungtynes įmušė 210 įvarčių. 2008 m. Marta persikėlė atgal per Atlantą ir pasirašė sutartį su Los Andželo „Sol“ klubu. 2017 m. kovo 4 d. Martai suteikta Švedijos pilietybė. Ji pareiškė, kad kartu išlaikys gimtosios Brazilijos pilietybę.[2]
Pripažinimas ir šlovė
Marta vadinama geriausia visų laikų moterų futbolo žaidėja, paties Pelé praminta „Pelé su sijonu“.[3][4][5]
Penkis kartus iš eilės, nuo 2006 iki 2010 m., pelnė FIFA Pasaulio metų žaidėjos vardą. Atstovavo nacionalinėms moterų futbolo rinktinėms. Iškovojo sidabro medalius 2004 ir 2008 m. vasaros olimpinėse žaidynėse. 2007-ųjų liepą Brazilijos rinktinė laimėjo Amerikos žaidynes, o finalo mačą su JAVMarakanos stadione stebėjo 65 tūkst. žiūrovų. Brazilijos komandai Marta padėjo laimėti 2003 ir 2007 m. Amerikos pirmenybes, 2007 m. pasaulio vicečempionių titulą. Apdovanota „Auksiniu kamuoliu“ 2004 m. FIFA U-19 moterų pasaulio čempionate, taip pat laimėjo ir „Auksinį kamuolį“ kaip naudingiausia žaidėja, ir „Auksinį batelį“ kaip daugiausiai įvarčių pelniusi žaidėja 2007 m. FIFA moterų pasaulio čempionate, nuvedusi Brazilijos rinktinę iki finalo. Marakanos stadiono šlovės galerijoje 2007 m. paliko savo pėdos įspaudą šalia Pelé, Zico, Ronaldo ir kitų Brazilijos futbolo žvaigždžių.
