PROFILPELAJAR.COM

Mūša

Mūša Pasvalio rajone

Ilgis

157 km

Baseino plotas

5463 km²

Vidutinis debitas

25,1 m³/s

Ištakos

Žiotys

Šalys

Vikiteka

Vietovardžio kirčiavimas ( kirčiuotė)
Vardininkas:	Mūšà
Kilmininkas:	Mūšõs
Naudininkas:	Mū̃šai
Galininkas:	Mū̃šą
Įnagininkas:	Mūšà
Vietininkas:	Mūšojè

Mūšà (latv. Mūsa) – upė šiaurės Lietuvoje, Joniškio rajono savivaldybės, Pakruojo rajono savivaldybės bei Pasvalio rajono savivaldybės teritorijoje ir Latvijos Bauskės savivaldybės teritorijoje. Ilgis 157 km (Lietuvoje 133 km), baseino plotas 5463 km² (Lietuvoje 5297 km²).

Geografija

Prasideda Mūšos tyrelio pelkės pietiniame pakraštyje, 7 km į šiaurės rytus nuo Šakynos, 16 km į pietus nuo Žagarės. Teka į pietryčius Mūšos-Nemunėlio žemuma, Žiemgalos žemuma, Linkuvos kalvagūbrio pietiniu pakraščiu, nuo Daugyvenės žiočių krypsta į rytus, į šiaurės rytus, teka netoli Joniškėlio, ties Pasvaliu kerta Linkuvos galinės morenos kalvagūbrį. Įtekėjus Lėveniui pasuka į šiaurę; 6 km teka Latvijos siena, 18 km – Latvijos teritorija, ties Bauske su Nemunėliu susilieja į Lielupę. Dvariukuose, 81 km nuo žiočių ir Švobiškyje, 74 km nuo žiočių įrengti tvenkiniai.

Intakai

Didžiausi intakai: Kamatis (kairysis); Lietuvoje – Noruta, Einautas, Kūra, Vilkvedis, Voverkis, Tautinys, Kulpė, Šiladis, Pala, Kruoja, Daugyvenė, Lašmuo, Plautupis, Mažupė, Lėvuo, Pyvesa, Jiešmuo, Tatula, Latvijoje – Čeriaukštė (dešinieji).

Geologija

Slėnis išryškėja įtekėjus Kruojai. Slėnio plotis 200–400 metrų. Aukštupyje, iki Mekių, vaga reguliuota. Vagos plotis: aukštupio 6–14 metrų, vidurupio 30–40 m, žemupio 50–60 m; gylis 1–2 m, kai kur iki 4 m. Vidutinis nuolydis 0,47 m/km. Srovės greitis 0,1–0,4 m/s. Baseine vyrauja sunkiai vandenį praleidžiantys gruntai, upės vaga negiliai įsirėžusi, todėl požeminis maitinimas negausus – apie 10 % metinio nuotėkio. Pavasario potvynio tūris sudaro apie 50 %, lietaus – 40 % metinio nuotėkio. Upei būdingi pavasario potvyniai ir nedideli vasaros bei rudens poplūdžiai, kartais jie būna didesni už pavasario potvynius. Debitas: ties Miciūnais, 118 km nuo žiočių – vidutinis 4,26 m³/s, didžiausias 147 m³/s, ties Ustukiais, 56 km nuo žiočių – vidutinis 10,5 m³/s, didžiausias 542 m³/s, ties Bauske, 1,4 km nuo žiočių – vidutinis 25,0 m³/s, didžiausias 884 m³/s. Vidutinis debitas žiotyse 25,1 m³/s. Per metus upė nuplukdo į Lielupę vidutiniškai 0,79 km³ vandens. Vandens lygio svyravimo per metus amplitudė: Miciūnuose vidutinis 2,2 m, didžiausias 3,1 m, Ustukiuose vidutinis 2,8 m, didžiausias 4,5 m, Bauskėje vidutinis 2,1 m, didžiausias 3,8 metrai.

Reikšmė

Dalis upės aukštupio priklauso Mūšos tyrelio telmologiniam draustiniui. Raudonpamūšio ir Skalių kalno dolomito atodangos paskelbtos gamtos paminklais. Dešiniajame krante, ties Migoniais stūkso Šimonių piliakalnis, kairiajame krante, prie Mūšos ir Kamaties santakos – Saudogalos piliakalnis.^[1]

Didesnės gyvenvietės prie Mūšos: Rudiškiai, Mekiai (Joniškio raj.), Pamūšis, Petrašiūnai, Pamūšis, Raudonpamūšis (Pakruojo raj.), Švobiškis, Narteikiai, Ustukiai, Žilpamūšis, Saločiai, Baltpamūšis (Pasvalio raj.), Mūsa, Bauskė (Bauskės sav.).

Per Mūšą nutiesti tiltai, technikos paminklai: Švobiškio tiltas, Ustukių tiltas (Pasvalio raj.), Saločių tiltas (Latvijos pasienyje), Petrašiūnų tiltas (Pakruojo raj.).

Upėvardis kildinamas nuo žodžio mūša („mušimas, pyla, stiprus bangų plakimasis“).^[2]