Lytinis švietimas – mokymas apie lytiškumą, lytinius santykius ir seksualinį sutikimą (t. y. prievartos, tvirkinimo veiksmų, pvz., nederamo prisilietimo prie intymių vietų, prevencija), lytiškai plintančias ligas, apsisaugojimo priemones, dauginimosi sistemą, lytinių organų higieną (pvz., mėnesinių metų ir savijautą priešmenstruacinio sindromo metu), mėnesinių ciklą ir lytinius sutrikimus (pvz., amenorėją, nes pasitaiko atvejų, kai neatpažįstami neplanuoto nėštumo sukelti negalavimai).[1] Skirstomas į pirminę prevenciją (rizikingo elgesio vengimo skatinimą) ir antrinę prevenciją (rizikingos elgsenos pasekmių mažinimą).[2]
Problematika
Daugelyje šalių reikšminga socialinė problema tebeišlieka paauglių nėštumas. Situacija Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, gerėja. Ji siejama su ekonomine pažanga, kai mažėja pastojančių merginų, kurios yra iš socialinės atskirties grupių.[3] Nors ir Lietuvoje stengiamasi, kad paaugliai būtų supažindinti su lytiniu ugdymu, nėštumo nutraukimo statistika rodo, jog to ne visuomet pakanka. Paauglių apklausos rodo, kad jie apie kontracepciją ir kitus rūpimus dalykus informacijos ieško internete, tačiau gaunamą informaciją ne visuomet pritaiko praktiškai.[4]
Pastaruoju metu opiomis problemomis tapo apnuogintų kūno dalių nuotraukų siuntinėjimas žinutėmis tarp paauglių (angl. sexting) ir iš to kylantys užgauliojimai joms plačiai paplitus. Be to, vaikai kartais būna verbuojami socialiniuose tinkluose saugusiųjų, kurie, siekdami, jog šie apsinuogintų prieš kameras, neretai apsimeta bendraamžiais. Vaikai gali būti šantažuojami ir toliau išnaudojami. Todėl JK pradėta vykdyti ir pastaroji prevencija.[5]
Istorija
Daugelyje kultūrų aptarinėti seksualinius klausimus iki seksualinės revoliucijos pradžios buvo tabu. Paaugliams lytinio brendimo metu nebuvo suteikiama jokia informacija. Vienintelė informaciją, kurią jie gaudavo, buvo iš tėvų, draugų, vėliau ir iš žiniasklaidos. Tačiau tėvai nenoriai kalbėdavosi šiomis temomis, kartais net iki vedybų jų neliesdavo. XIX a. pabaigoje progresyvus judėjimas pristatė lytinį švietimą kaip socialinę higieną JAV mokyklose.[6] Nepaisant to, suteikiama informacija tuo metu buvo abejotinos vertės, ypač sulaukus paauglystės, kai atsiranda tokio pobūdžio informacijos poreikis. Tai Vakarų šalyse atspindėjo išaugęs paauglių merginų nėštumas seksualinės revoliucijos aušroje, XX a. 7-ajame dešimtmetyje. Dėl ko buvo pradėtos lytinio švietimo programos ne vienoje Vakarų šalyje. Jos susidūrė su dideliu religinių ir šeimos vertybių puoselėtojų pasipriešinimu. Visgi lytinio švietimo dėka XX a. 9-ajame dešimtmetyje pradėtas propaguoti saugus seksas po lytiškai plintančių ligų epidemijos, kurią sukėlė lytinių partnerių kaita po prasidėjusios seksualinės revoliucijos.[7] O 1997 m. JK pradėtas privalomas lytinis švietimas valstybinėse mokyklose sumažino nėštumo atvejus perpus tarp paauglių mamų. 2017 m. jaunoms motinoms gimusių vaikų skaičius, tenkantis 1 tūkst. 15–17 metų amžiaus merginų, siekė 23.[8]
Kritika
Neretai kritikuojamas dėl biologiškai nepagrįstos lyties tapatybės, LGBT idėjų piršimo. Kritikų (krikščionių, kraštutinių pažiūrų dešinės) teigimu, lytinio švietimo standartai seksualizuoja tiek darželinukus, tiek mokinius ir skatina masturbaciją, sumišimą dėl lyties, homoseksualumą, ankstyvuosius lytinius santykius, abortų normalizaciją.[9]
Šaltiniai
.svg){kind=small}
.svg){kind=small}