Limožas – miestas Prancūzijos centre, Vjeno dešiniajame krante, Limuzeno regiono ir Aukštutinio Vjeno administracinis centras. Svarbus transporto centras – per miestą eina Paryžių ir Tulūzą jungiantis geležinkelis ir automobilių magistralė, veikia oro uostas. Miestas garsus emalio ir porceliano dirbinių gamyba. Išplėtota elektrotechnikos, avalynės, popieriaus, maisto, automobilių detalių pramonė. Netoli Limožo kasama urano rūda. Veikia universitetas, miestas žinomas technologinių tyrimų centru. Veikia keli muziejai.
Istorija
Žinomas kaip galų lemovikų genties centras. Senovės Romos laikais mieste veikė sentas, buvo kaldinami pinigai. Nuo III a. mieste plito krikščionybė. Mieste palaidotas Šv. Martynas, greta kurio kapo IX a. pastatytas vienuolynas. Tuo metu miestas buvo padalintas į dvi dalis – pavaldžią vienuolynui ir kitą – pavaldžią vyskupui. Nuo XI a. Limožas tapo svarbiu kultūros centru, mieste veikė muzikos mokykla. Šimtamečio karo metu abi dalys palaikė priešingas kovojusias puses. 1370 m. miestą nusiaubė Eduardo Juodojo princo vadovaujama anglų kariuomenė. Formaliai miesto dalys sujungtos tik 1792 m. XVIII a. ėmė plėtotis porceliano gamyba.[1]
Architektūra
Romaninė gotikinė šv. Stepono katedra, daug XIII ir XIV. a. bažnyčių. XVIII a. Vyskupų rūmai.
Sportas
Krepšinis
1929 m. mieste įkurtas vienas garsiausių Prancūzijos krepšinio klubas – CSP Limoges. Klubas devynis kartus tapo Prancūzijos krepšinio čempionu, buvo pirmasis Prancūzijos klubas 1993 m. laimėjęs Europos čempionų taurę. CSP Limoges taip pat 1988 m. iškovojo Europos taurių laimėtojų bei triskart (1982, 1983 ir 2000 m.) Koračo taurę.
Futbolas
- Limoges FC futbolo klubas.
- „Stade Saint-Lazare“ futbolo stadionas, kuris talpina 3 000 žiūrovų.
Miestų partnerystė
Galerija
-
1765 m. Limožo miesto planas
-
Fontanas ir karuselės prie Respublikos rūmų
-
Šv. Etjeno Katedra
-
Mairie rūmai Limože
-
Tiltas per Vjeną
-
Vjenos upė Limože
-
Limožo emalis saugomas
Luvre TB
-
Miesto troleibusas Limožo senamiestyje
Nuorodos
Šaltiniai