Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Lauryno Ivinskio premija – premija, nuo 1990 m. kasmet skiriama už geriausią per metus išleistą lietuvišką kalendorių.

Premiją įsteigė Šiaulių rajono savivaldybė. Premijos tikslas – skatinti dabartinius Lietuvos kalendorių sudarytojus, pirmųjų lietuviškųjų kalendorių pradininko Lauryno Ivinskio tradicijų tesėjus. Premijai gali būti pristatomi visi lietuviškus kalendorius išleidę autoriai, gyvenantys Lietuvos Respublikoje. Paraiškas premijai turi teisę teikti leidyklos, meno kūrėjų asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Nominantus atrenka penkeriems metams Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija iš septynių narių, į kurios sudėtį įeina Šiaulių universiteto, Lietuvos kraštotyros draugijos Šiaulių rajono skyriaus tarybos, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Kultūros bei Švietimo ir sporto skyrių atstovai.

Premija įteikiama rugpjūčio mėn. Premija mokama iš Savivaldybės kultūros centrui skirtų savivaldybės biudžeto asignavimų. Premija yra vieno tūkstančio litų dydžio, prie šios sumos gali prisidėti ir rėmėjai.

1. 1990 m. – Antanas Naujokaitis už kalendorių „Kaimo metai“ („Valstiečių laikraščio“ priedas).
2. 1991 m. – Albinas Jarusevičius už „Šeimos“ kalendorių.
3. 1992 m. – autorių grupė (Vytautas Kirkutis, Jadvyga Kauneckienė ir kiti) už Šiaulių krašto kalendorių.
4. 1993 m. – Dangirutė Giedraitienė už „Kalendorių visiems“ (žurnalo „Sąskaityba“ priedas).
5. 1994 m. – Leonas Jurša už „Valstiečių kalendorių“ (Valstiečio laikraščio priedas).
6. 1995 m. – Vanda Lipskienė už „Namų kalendorių„.
7. 1996 m. – Vytautas Kirkutis už kalendorių „Seneliams, tėvams ir vaikams“ (dienraščio „Šiaulių kraštas“ priedas).^[1]
8. 1997 m. – Libertas Klimka už „Senolių kalendorių“.
9. 1998 m. – Danutė Junevičienė už kalendorių „Mano metai“.
10. 1999 m. – žurnalo „Mūsų sodai“ redakcijos kolektyvas už „Sodininko kalendorių" (vyr. redaktorius Algimantas Graibus, redaktorė Aldona Milieškienė).
11. 2000 m. – Rimantas Dichavičius už kalendorių „Talentu ir širdimi“.
12. 2001 m. – Kazys Požėra už „Ūkišką kalendorių“.
13. 2002 m. – Nijolė Valaitytė-Volmer už „Didįjį astrologinį mėnulio kalendorių“.
14. 2003 m. – S. Jokužio leidykla-spaustuvė už kalendorių „Eglė žalčių karalienė“.
15. 2004 m. – Milda Puodžiūnienė už kalendorių „Žiniuonių patarimai ir kitos smulkmenos“.
16. 2005 m. – UAB leidykla „Kalendorius“ (direktorius Aurelijus Naruševičius) už parengtą kalendorių „Bobulės vargai“.
17. 2006 m. – Elena Gervickienė ir Regina Švobienė už kalendorių „Sodietės kalendorius“.
18. 2007 m. – Algimantas Griškevičius, Juozas Erlickas už kalendorių „Zodiako Ženklai. Astrologinės prognozės“.
19. 2008 m. – Libertas Klimka, Juozas Valiušaitis, Laimis Kosevičius už kalendorių „Nugrimzdusis Vilnius“.
20. 2009 m. – Jolita Steponaitienė už Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos kalendorių.
21. 2010 m. – Domas Kaunas už kalendorių „Knygos kalendorius 2010-ieji“.^[2]
22. 2011 m. – Šiaulių universiteto originalus kalendorius „Jono Šliūpo archyvą bevartant“; sudarytojos – dailininkė Jurgina Jankauskienė, Lina Šalavėjienė, Gražina Augienė, Rita Jakutienė, Jelena Sinickienė, Aušra Mingailienė, Jūratė Augaitė, Gražina Lamanauskienė.
23. 2012 m. – Kalendorius „Lietuvių tautiniai drabužiai“, sudarytojos Teresė Jurkuvienė ir Danutė Keturakienė.
24. 2013 m. – Joniškio krašto etninės kultūros kalendorius „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“ , idėjos autorė Renata Rapkauskienė.^[3]
25. 2014 m. – Kalendorius „Kazimieros pasaulis, prasidėjęs mieste prie Ventos“, skirtas Kazimieros Kymantaitės 105-osioms gimimo metinėms paminėti, autoriai režisieriai Leontina ir Petras Valskiai.^[4]
26. 2015 m. – Šiaulių Etninės kultūros ir tradicinių amatų centro 2015 metų kalendorius, parengė Birutė Poškienė ir Inga Petkūnaitė.
27. 2016 m. – Arūnas Reinikis už kalendorių „Žemaitių kalėnduorios“.^[5]
28. 2017 m. – Danutė Selčinskaja už kalendorių „Žydiškas kalendorius 2016-2017 m. Kazys Grinius (1866-1950) ir Kristina Griniuvienė (1896-1987). Pasaulio tautų teisuoliai“.^[6]
29. 2018 m. – Vida Girininkienė už kalendorių-knygą „Simonui Daukantui 225“.^[7]
30. 2019 m. – Juozas Žitkauskas už „Dzūkų kalendorių“.^[8]
31. 2020 m. – Daiva Steponavičienė už kalendorių „IX-XIII a. sėlių apranga“.^[9]
32. 2021 m. – Vytautas Daraškevičius už kalendorių „Metai saulės ratu“.^[10]
33. 2023 m. – Lina Eringienė ir Onutė Jasinskienė už „Šakių krašto kalendorių“.^[11]