PROFILPELAJAR.COM

Kėdainių rajono savivaldybė

Valstybė

Lietuva

Apskritis

Kauno apskritis

Administracinis centras

Kėdainiai

Seniūnijų skaičius

11

Įkūrimo data

1950 m.

Meras

Valentinas Tamulis

Gyventojų

46 382^[1]

Plotas

1 677 km²

Tankumas

28 žm./km²

Aukščiausia vieta

113 m

Tinklalapis

kedainiai.lt

Vikiteka

Kėdainių rajono savivaldybėVikiteka

Kėdainių rajono savivaldybė – administracinis-teritorinis vienetas Lietuvos centre. Administracinis centras – Kėdainiai.

Geografija

Kėdainių rajono savivaldybė išsidėsčiusi Lietuvos centrinėje dalyje. Rajone yra geografinis šalies centras – Ruoščių kaimas. Šiaurėje ribojasi su Panevėžio ir Radviliškio, rytuose – su Ukmergės, pietryčiuose – su Jonavos, pietuose – su Kauno, vakaruose – su Raseinių rajono savivaldybėmis. Didžioji rajono dalis išsidėsčiusi Nevėžio žemumoje. Vakaruose kyla į Rytų Žemaičių plynaukštę. Aukščiausia rajono vieta yra Gudžiūnų apylinkėse – 113 m, žemiausia – pietuose, Nevėžio pakrantėje 21 m. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -5 °C, liepos 17,5 °C. Per metus iškrinta 645–670 mm kritulių. Nuolatinė sniego danga vidutiniškai laikosi nuo gruodžio pabaigos iki kovo vidurio. Jos storis – 18 cm. Vidaus vandenys užima 4 % teritorijos. Maždaug per rajono vidurį iš šiaurės į pietus prateka Nevėžis. Į jį teka intakai: Šušvė, Liaudė, Dotnuvėlė,, Smilga, Obelis su intakais Lankesa, Suleva ir Šumera; Kruostas, Barupė ir kt. Telkšo 10 ežerų (Kėdainių rajono ežerai) ir 18 tvenkinių. Dirvožemiai daugiausia lengvo priemolio, vėlėniniai glėjiškiai ir vėlėniniai glėjiški sujaurėję. Miškingumas – apie 23,7 % (39,9 % miškų užima beržynai, 22,3 % – eglynai, 13,2 % – uosynai, 4,0 % – ąžuolynai). Didžiausi miškai: Dotnuvos, Josvainių, Lančiūnavos, Pernaravos. Yra Pajieslio geomorfologinis, Aluonos hidrografinis, Laucynės, Šušvės kraštovaizdžio draustiniai. Gamtos paminklai: 4 botaniniai (Lančiūnavos, M. Daukšos, Šaravų ąžuolai, Nykio vinkšna), 3 geologiniai (Pilsupių, Vosbučių atodangos, Siponių ožakmenis). Skinderiškio dendrologinis parkas.

Lietuvos geografinis centras
Nevėžio žemuma šalia Kėdainių
Šušvė ties Guptilčiais
Josvainiai
Pavinkšniai

Aplinkinės savivaldybės

Radviliškio rajono savivaldybė

Panevėžio rajono savivaldybė

Raseinių rajono savivaldybė

Ukmergės rajono savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Jonavos rajono savivaldybė

55° 33' 50‘’

23° 32' 40‘’


	Kėdainių rajonas

24° 26' 10‘’

55° 06' 50‘’

Istorija

	Kėdainių rajono savivaldybės istoriniai sąrašai
2001 m. gyventojų surašymas
2009 m. gyvenvietės
2011 m. gyventojų surašymas
2016 m. gyvenvietės
2020 m. suskirstymas
2021 m. gyventojų surašymas

1950 m. birželio 21 d. iš buvusios Kėdainių apskrities 34 apylinkių, buvusios Kauno apskrities 4 apylinkių ir buvusios Vilkijos apskrities 1 apylinkės sudarytas Kėdainių rajonas. Nuo to laiko rajono centras yra Kėdainiai. 1950–1953 m. rajonas priklausė Kauno sričiai. 1954 m. prie Kėdainių rajono prijungta Dotnuvos rajono 1 apylinkė, o Kėdainių rajono 1 apylinkė perduota Ramygalos rajonui, dalis 1 apylinkės – Jonavos rajonui. 1957 m. šiek tiek pakeistos rajono ribos. 1959 m. prie Kėdainių rajono prijungtas Dotnuvos rajonas.

1962 m. perduotos Kauno rajono 5 apylinkės, Panevėžio rajono 4 apylinkės; viena Kėdainių rajono apylinkė ir kitos apylinkės dalis perduota Radviliškio rajonui, 1 apylinkė perduota ir 3 apylinkės perimtos iš Raseinių rajono. 1963, 1975 ir 1976 m. šiek tiek pakeistos Kėdainių rajono ribos. 1965 ir 1968 m. kai kurios rajono gyvenvietės perduotos Raseinių ir Jonavos rajonams.

1995 m. vietoje Kėdainių rajono įsteigta Kėdainių rajono savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai. XXI a. pradžioje panaikinta Aristavos seniūnija, jos teritorijos atiduotos Vilainių seniūnijai, išplėsta Kėdainių miesto seniūnijos teritorija. 2007 m. planuota Pernaravos seniūniją prijungti prie kuriamo Ariogalos rajono, tačiau seniūnijos gyventojai nubalsavo prieš atsiskyrimą nuo Kėdainių rajono, Ariogalos rajonas neįkurtas. 2009 m. gruodžio 11 d. savivaldybės tarybos sprendimu Nr. TS–352 įsteigtos 75 seniūnaitijos.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1950 m. (Išsamiau)	739		39 apylinkės	1 miestas (Kėdainiai)
1954 m. (Išsamiau)			11 apylinkių
1959 m. (Išsamiau) (Išsamiau)	1432	58 000	27 apylinkės	2 miestai (Dotnuva, Kėdainiai)
1963 m. (Išsamiau)			19 apylinkių	2 miestai
1967 m.	1679	64 000
1970 m. (Išsamiau)	1700	64 314	18 apylinkių	2 miestai
1972 m. (Išsamiau)	1705		18 apylinkių	2 miestai, 9 miesteliai (Akademija, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava), 468 kaimai, 8 kaimų dalys, 43 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1976 m. (Išsamiau)	1677	66 000	17 apylinkių	2 miestai, 9 miesteliai, 463 kaimai, 8 kaimų dalys, 43 viensėdžiai, 3 glžk. stočių gyvenvietės
1979 m. (Išsamiau)		67 963	16 apylinkių	2 miestai, 508 kaimo vietovės
1985 m. (Išsamiau)	1677	68 200	16 apylinkių	2 miestai, 9 miesteliai, 457 kaimai, 2 glžk. stočių gyvenvietės, 35 viensėdžiai
1989 m. (Išsamiau)	1677	69 461	11 apylinkės	2 miestai, 515 kaimo vietovių
2001 m. (Išsamiau)	1677	65 727	11 kaimo seniūnijų	1 miestas (Kėdainiai), 10 miestelių (Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta, Truskava), 502 kaimai, 3 glžk. stočių gyvenvietės, 29 viensėdžiai

Gyventojai

Rajone gyvena 1,9 % šalies gyventojų. Miesto gyventojų dalis – 48,9 %. Gyventojų vidutinis tankumas 38,6 žm./km². Tankiausiai gyvenami Kėdainiai ir jų apylinkės, bei Dotnuvos konurbacija. Rečiausiai gyvenama vakarinė rajono dalis (Pernaravos, Krakių seniūnijos). 81,2 % gyventojų yra katalikai, 1,2 % – stačiatikiai, 0,2 % – sentikiai, 0,2 % – evangelikai liuteronai, 0,1 % – evangelikai reformatai.

Demografinė raida tarp 1959 m. ir 2021 m.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2007 m.

2011 m.^sur.

2014 m.

2021 m.^sur.^[2]

58 000

64 314

67 963

69 461

65 727

63 559

54 057

50 906

46 382

Tautinė sudėtis

2011 m. gyveno 54 057 žmonės:^[3]

Lietuviai – 95,78% (51 777);
Rusai – 2,17% (1 171);
Lenkai – 0,61% (329);
Ukrainiečiai – 0,28% (150);
Baltarusiai – 0,26% (139);
Čigonai – 0,07% (40);
Vokiečiai – 0,03% (17);
Kiti – 0,8% (434).

2001 m. gyveno 65 727 žmonės:^[4]

Lietuviai – 95,46% (62 746);
Rusai – 2,44% (1 531);
Lenkai – 0,77% (504);
Ukrainiečiai – 0,36% (236);
Baltarusiai – 0,29% (188);
Čigonai – 0,08% (51);
Vokiečiai – 0,06% (40);
Kiti – 0,66% (431).

Gyvenvietės

Pavermenys

Pelėdnagiai

Vilainiai

Svarbiausios gyvenvietės savivaldybėje

Savivaldybės teritorijoje yra:

1 miestas – Kėdainiai;
10 miestelių – Akademija, Dotnuva, Gudžiūnai, Josvainiai, Krakės, Pagiriai, Pernarava, Surviliškis, Šėta ir Truskava;
534 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės (2021 m.):

Kėdainiai – 23461
Vilainiai – 1157
Josvainiai – 1122
Pelėdnagiai – 909
Vainotiškiai – 752
Šėta – 741
Krakės – 649
Dotnuva – 643
Labūnava – 608
Akademija – 587

Ekonomika

Kėdainių rajonas vienas ekonomiškai stipriausių Lietuvos regionų (ypač išplėtota chemijos ir maisto pramonė bei žemės ūkis). Rajone pagaminama 2,8 % Lietuvos pramonės produkcijos (2005 m.). Mineralinių trąšų, sieros ir fosforo rūgščių ir kitų chemijos pramonės gaminių (AB Lifosa), padažų (AB Vesiga), ledų (AB Vikeda), cukraus (Nordic Sugar), konservų (Kėdainių Konservai), mėsos gaminių gamyba, grūdų (Kėdainių Grūdai), pieno perdirbimas, duonos ir pyrago gaminių kepimas, odos dirbimas, metalinių konstrukcijų (AB Progresas), žemės ūkio padargų ir jų dalių gamyba, medienos apdirbimo pramonė. Pagrindinis pramonės centras – Kėdainiai. Žemės ūkio naudmenos užima 65,2 % rajono ploto; sudėtis: 93,0 % ariamoji žemė, 5,3 % pievos ir natūralios ganyklos, 1,0 % sodai ir uogynai (2005 m.). 65,4 % pasėlių užima javai (daugiausia žieminiai kviečiai), 10,3 % daugiamečių žolių pasėliai, 6,0 % cukriniai runkeliai, 2,6 % bulvės, 1,2 % lauko daržovės. Kėdainių rajoas garsėja šiltnaminių daržovių auginimu. Užauginama 17,8 % visų Lietuvos šiltnamio daržovių (agurkų, pomidorų), 17,8 % cukrinių runkelių, 6,2 % lauko daržovių, 6,2 % javų, 3,2 % bulvių (2004 m.). 2004 pagaminta 2,8 % Lietuvos gyvulininkystės produkcijos (3,7 % pieno). Rajone auginama 3,1 % Lietuvoje veisiamų galvijų, 2,4 % arklių, 1,8 % kiaulių, 1,4 % avių ir ožkų (2005 m.).

Per Kėdainių rajoną praeina keletas respublikinės reikšmės susisikimo arterijų: geležinkelis Vilnius-Šiauliai, plentai Via Baltica, Jonava-Šeduva, Aristava-Cinkiškiai, Aristava-Ukmergė. Pačiu pietvakariniu pakraščiu eina autostrada Vilnius-Klaipėda.

Administracija

Atstovaujamoji valdžia – Kėdainių rajono savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia Kėdainių rajono savivaldybės administracija.

Seniūnijos

Kėdainių rajone yra 11 seniūnijų (skliausteliuose – seniūno būstinė):

Švietimas ir ugdymas

2005 m. rajone buvo viena gimnazija, 7 vidurinės, 16 pagrindinės, jaunimo, dailės, kalbų, muzikos, sporto mokyklos, 7 darželiai-mokyklos, 2 lopšeliai-darželiai, 3 vaikų darželiai, suaugusiųjų mokymo centras, švietimo centras, Jonušo Radvilos studijų centras, B. Oškinio vaikų aviacijos mokykla, Žemdirbystės institutas (Akademijoje), 1 ligoninė, 11 ambulatorinių gydymo įstaigų, 28 medicinos punktai, 4 pagyvenusių žmonių globos įstaigos, 4 vaikų globos įstaigos, 17 kultūros centrų, 39 bibliotekos. Kėdainių senamiestyje įsikūręs turizmo informacijos centras. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (centras Akademijoje). Kėdainių krašto muziejus (su padaliniais evangelikų reformatų bažnyčioje, J. Paukštelio memorialiniame muziejuje, Daugiakultūriame centre), M. Katkaus memorialinis, 1863 sukilimo muziejai, Tėvo Stanislovo liturginių drabužių ir reikmenų kolekcija, Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija, 4 mokyklų muziejai.

Kėdainių rajono savivaldybėje yra šios bendrojo lavinimo mokyklos: