PROFILPELAJAR.COM

Kitos reikšmės – Krymas (reikšmės).

Šis straipsnis dėl savo svarbos, redagavimo karų ar dažnų atakų yra iš dalies užrakintas.
Jo negali redaguoti neregistruoti ir neseniai registruoti dalyviai; gali redaguoti automatiškai patvirtinti naudotojai.

Krymo autonominė respublika
ukr. Автономна Республіка Крим
rus. Автономная Республика Крым
krym. Qırım Muhtar Cumhuriyeti

Valstybė

Ukraina

Administracinis centras

Simferopolis

Rajonai

14

Srities pavaldumo miestai

5

Rajono pavaldumo miestai

11

Oficialios kalbos

ukrainiečių
rusų
Krymo totorių

Įkūrimo data

1991 m. vasario 12 d.

Gyventojų

2 024 000^[1]

Plotas

26 100 km²

Tankumas

78 žm./km²

Krymo autonominė respublika (ukr. Автономна Республіка Крим, APK, rus. Автоно́мная Респу́блика Крым, АРК, totor. Qırım Muhtar Cumhuriyeti, QMC) – Ukrainos administracinis vienetas, esantis Kryme, kuris yra de jure Ukrainai priklausanti teritorija, de facto kontroliuojama Rusijos. 2014 metų kovo mėn. aneksuota Rusijos (kaip Krymo federalinė apygarda), tarptautinės bendruomenės Krymo aneksija pripažįstama neteisėta. Iki 2014 m. Krymo krizės, Krymas buvo vienintelė Ukrainos autonominė respublika šalies pietuose.

Įkurta 1991 m. vasario 12 d. Ribojasi su Chersono sritimi šiaurėje, skalaujamas Azovo jūros šiaurės rytuose ir Juodosios jūros vakaruose, pietuose bei pietryčiuose. 2007 m. metais gyveno 1 994 300 gyventojų. Sostinė – Simferopolis.

Geografija

Pagrindinis straipsnis – Krymas.

Vandens telkiniai

Pusiasalį skalauja Juodoji ir Azovo jūros, su žemynine dalimi Perekopo sąsmauka jungiasi šiaurėje. Mažavandenės upės: Juodoji (Čiornaja), Belbekas, Kačia, Alma, Salhiras. Šiaurės Kryme prie sąsmaukos yra Šiaurės Krymo kanalas. Pietuose labai daug kurortų.

Klimatas

Stepių Kryme klimatas vidutinis ir sausas, kalnų Kryme – Viduržemio jūros. Vidutinė sausio temperatūra 1-4 °C, liepos 24 °C. Šiaurėje 300–500 mm kritulių per metus, pietuose 1000–1200 mm.

Reljefas

Pusiasalio šiaurėje – lygumos (Stepių Krymas), o pietuose – kalnai (Krymo kalnai).

Naudingosios iškasenos

Randama geležies, gamtinių dujų, druskos, gydomojo purvo ir kt.

Administracinis suskirstymas

Respublika padalinta į:

14 rajonų;
5 respublikinės reikšmės miestus;
11 rajonininės reikšmės miestus.

Sevastopolio miestas – specialųjį statusą turintis Ukrainos miestas; autonominei respublikai nepriklauso.

Rajonai

1. Bachčisarajaus rajonas

2. Bilohirsko rajonas

3. Džankojaus rajonas

4. Kirovskio rajonas

5. Krasnohvardijsko rajonas

6. Krasnoperekopsko rajonas

7. Lenino rajonas

8. Nižniohirskio rajonas

9. Pervomajskio rajonas

10. Rozdolnės rajonas

11. Sakų rajonas

12. Simferopolio rajonas

13. Sovietų rajonas

14. Čornomorskio rajonas

Miestų savivaldybės

15. Alušta

16. Armianskas

17. Džankojus

18. Eupatorija

19. Kerčė

20. Krasnoperekopskas

21. Sakai

22. Simferopolis

23. Sudakas

24. Feodosija

25. Jalta

Gyventojai

2005 m. respublikoje gyveno 1 994 300 gyventojų. Tarp jų:

miesto gyventojų – 62,7 %
kaimo gyventojų − 37,3 %

Nuo pat SSRS žlugimo, atsivėrus sienoms, Krymo populiacija krinta. 1989–2011 metais gyventojų sumažėjo 16,33 %.

Krymo totorių etninė grupė, sudaranti apie 13 proc. Krymo gyventojų, susiformavo Kryme viduramžiais, po Krymo chanato susikūrimo. Pokaryje Stalino nurodymu Krymo totoriai buvo ištremti į Vidurinę Aziją. Po Sovietų Sąjungos žlugimo jie ėmė grįžti į Krymą.

Respublikos vidutinis gyventojų tankumas – 78 žm./km².

Demografinė raida tarp 1795 m. ir 2005 m.

1795 m.

1858 m.

1934 m.

1959 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2005 m.

156 400

331 300

832 000

1 057 200

2 135 900

2 430 500

2 024 056

1 994 300

Tautinė sudėtis

Ukrainos gyventojų pasiskirstymas pagal tautybę

Pagal vienintelį 2001 m. Ukrainos gyventojų surašymą po TSRS žlugimo Kryme gyveno 2,4 mln. žmonių. Krymo gyventojų sudėtis istoriniais laikais buvo daugianacionalinė. Pagal 2001 m. surašymo duomenis gausiausios etninės Krymo gyventojų grupės buvo rusai (60,40 %), ukrainiečiai (24,01 %) ir Krymo totoriai (10,21 %).^[2] Pastarieji iki 1944 m. gegužės 18 d., kai buvo pradėtas priverstinis Krymo totorių keldinimas į Vidurinę Aziją, sudarė 20 % Krymo gyventojų. XX a. 9-to dešimtmečio pabaigoje prasidėjo Krymo totorių grįžimas į istorinę tėvynę Kryme.

Daugelis rusų, ukrainiečių, graikų ir bulgarų išpažįsta stačiatikybę, Krymo totoriai, totoriai ir uzbekai – islamą (sunitų pakraipos), daugelis azerbaidžaniečių – musulmonai šiitai. Taip pat paplitę protestantai, katalikai ir judėjai.

Kalbos

Pagal 2001 m. surašymo duomenis gimtąja kalba nurodė rusų kalbą 79,1 % gyventojų, ukrainiečių kalbą – 9,6 % gyventojų (t. y., 2,5 mažiau nei gyvena ukrainiečių, nes daugelis Krymo ukrainiečių yra rusakalbiai), Krymo totorių kalbą – irgi 9,6 % gyventojų.^[2]

Pagal apklausos, kurią 2004 m. atliko Kijevo tarptautinis sociologijos institutas, duomenis rusų kalbą bendravime (dažnai kartu su kitomis kalbomis) naudoja 97 % Krymo gyventojų.^[3]

Ekonomika

Maisto pramonė, mašinų (laivų, prietaisų, televizorių ir kt.) gamyba, chemijos ir lengvoji pramonė, statybinių medžiagų gamyba. Kasama geležies rūda, išgaunamos gamtinės dujos. Auginamos grūdinės (kukurūzai, kviečiai, miežiai, ryžiai ir kt.) bei techninės (saulėgrąžos, tabakas, linai ir kt.) kultūros, daug daržovių, vaisių (ypač – vynuogių). Sovietmečiu pusiausalyje buvo pradėtos Krymo atominės elektrinės statybos, kurios, įsiterpus „žaliesiems“, buvo nutrauktos.

Uostai: Kerčė, Jalta, Feodosija, Eupatorija.

Ekonomikos rodikliai

N	rodiklis	vienetai	2006
1	Prekių eksportas	mln. JAV dolerių	400,1
2	Tarp visų Ukrainos sričių	%	1
3	Prekių importas	mln. JAV dolerių	230,9
4	Tarp visų Ukrainos sričių	%	0,5
5	Eksporto-importo saldo	mln. JAV dolerių	169,2
6	Kapitalinės investicijos	mln. grivinų	5444,9
7	Vidutinis atlyginimas	Grivinų (2007-01-01)	1002
8	Vidutinis atlyginimas	JAV dolerių (2007-01-01)	198,4

Susisiekimas

Išvystytas geležinkelio mazgas, Simferopolyje veikia tarptautinis oro uostas

Automobilių keliai srityje:
Maršrutas	Didesni miestai respublikoje	Ukrainietiška numeracija	Tarptautinė numeracija	Statusas
Chersonas – Potis	Armianskas, Krasnoperekopskas, Feodosija, Kerčė	M17	E97	Tarptautinis
Kirkenes – Jalta	Simferopolis, Alušta	M18	E105	Tarptautinis
Jalta – Simferopolis	Livadija, Alupka, Forosas, Balakvala	H19	-	Nacionalinis

Turizmas

XIX a. caro šeima bei Rusijos kilmingieji pietinėje Krymo pakrantėje įsirengė vasaros rezidencijas. Nuo tada Krymas tapo žinomas kaip atostogų bei poilsiavimo vieta. Prie Juodosios jūros ilsėjosi nemažai garsių menininkų, rašytojų (pvz., kaip Antonas Čechovas), kurie dėl šilto ir neatšiauraus Krymo klimato netgi apsigyveno.

Sovietmečiu Krymas tapo „Visasąjunginių sanatorijų“ vieta, kur, sezono metu, atvykdavo iki 10 milijonų poilsiautojų. Ukrainai atgavus nepriklausomybę, turistų skaičius sumažėjo. Pastaraisiais metais Ukrainą atranda vis daugiau užsienio poilsiautojų (dėl žemų kainų).

Krymo pietinėje dalyje, ties Ursufu, iki šiol veikia Tarptautinis vaikų poilsio ir sveikatingumo centras Artekas.

Pagrindiniai kurortai: Jalta, Mischoras, Alupka, Simeizas, Hurzufas, Alušta, Feodosija, Eupatorija.