Maždaug 90 % kreatino žmogaus kūne yra griaučių raumenyse, kita dalis – širdyje ir smegenyse.[1] Kreatinas – nemaistinė medžiaga, gaminama iš arginino, glicino ir metionino.
Žmogaus organizmas per dieną susintetina apie 1 gramą kreatino.[2] Maždaug dar 1 g žmogus gali gauti iš mėsos.[3] Kadangi vegetarų kreatino lygis organizme yra žemesnis nei nevegetarų, kreatino papildai turi gerokai ryškesnį poveikį jų sportiniams pasiekimams.[4]
Kreatino papildus taip pat dažnai vartoja atletai, kultūristai, kiti sportininkai, norintys padidinti raumenų masę. Paprastai panašūs papildai ją padidina 2–3 kartus; natūraliai tai pavyksta tik laikantis griežtos baltymų dietos. Įrodyta, kad kai kurie papildai sukelia astmos simptomus.[5] Pasireiškiantys šalutiniai poveikiai: apetito stoka, nemalonūs pajūčiai skrandyje, viduriavimas ir pykinimas. Kurį laiką manyta, jog papildai taip pat sukelia kūno temperatūros svyravimus ir raumenų mėšlungį.
Manoma, kad kreatinas veikia insulino gamybą. Dideli, ilgalaikiai kreatino papildų kiekiai padidina ikinorminį formaldehido gaminimąsi.[6]
Pasterizuotame karvės piene užtiktas didesnis kreatino lygis nei moters piene.[7]
↑Francaux, M., Poortmans, J. R. International Journal of Sports Physiology and Performance. Side effects of creatine supplementation in athletes, (311–323 psl.), 2006 m. gruodis.
↑Hülsemann, J., Manz, F., Wember, T., Schöch, G. Klinische Pädiatrie. Administration of creatine and creatinine with breast milk and infant milk preparations (292–295 psl.), vokiečių kalba, 1987 m.
