Argininas

Argininas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Argininas
2-amino-5-guanidinpentano rūgštis,
Arg
Identifikacija
CAS numeris 74-79-3
PubChem 6322
ChemSpider 227
Cheminė informacija
Cheminė formulė C6H14N4O2
Molinė masė 174,2 g mol−1
SMILES N[C@@H](CCCNC(N)=N)C(O)=O
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda Sidabriškos spalvos milteliai
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
log P
Garavimo slėgis
kH
Kritinis santykinis drėgnumas
Farmakokinetinė informacija
Biotinkamumas
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
ES klasifikacija
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
R-frazės
S-frazės
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
ΔfHo298
Giminingi junginiai
Giminingi grupė
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Argininas (gr. ἄργυρος – sidabras) – viena iš baltymuose randamų aminorūgščių. Paukščiams ir jauniems žinduoliams tai nepakeičiama aminorūgštis, vėliau tampa pusiau nepakeičiama. Argininas yra kreatino pirmtakas – kreatinas svarbus raumenų ir nervų medžiagų apykaitoje. Sugebėdamas padidinti augimo hormono sekreciją, argininas taip pat veikia imuninę sistemą.[1]

Arginino preparatų vartojimas žinomai padeda nuo kai kurių širdies ligų, sumažina kraujo spaudimą, kiek tai apsaugo nuo rūkymo žalos.[1]

Argininą pirmasis išskyrė vokiečių biochemikas Ernst Schulze, 1886 m., iš lubino (Lupinus luteus) sėklų. Jis pavadintas pagal sidabrinę arginino miltelių spalvą.[2]

Šaltiniai

  1. 1,0 1,1 Tapiero H, Mathé G, Couvreur P, Tew KD (November 2002). „L-Arginine“. (review). Biomedicine & Pharmacotherapy. 56 (9): 439–445. doi:10.1016/s0753-3322(02)00284-6. PMID 12481980.
  2. Schulze E, Steiger E (1887). „Ueber das Arginin“ [On arginine]. Zeitschrift für Physiologische Chemie. 11 (1–2): 43–65.