Kraupiškas

Kraupiškas
rus. Ульяново
liet. Kraupischken, Platzdorf
Kraupiškas
Kraupiškas
54°49′34″š. pl. 22°05′28″r. ilg. / 54.826°š. pl. 22.091°r. ilg. / 54.826; 22.091 (Kraupiškas)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė Rusijos vėliava Rusija
Sritis Kaliningrado sritis Kaliningrado sritis
Rajonas Nemano rajonas
Įkūrimo data 1352 m.
Gyventojų (2010) 765
Altitudė 24 m
Pašto kodas 238716
Tel. kodas +7 40162
Kirčiavimas Kraũpiškas [1]

Kraupiškas (arba Kraupiškis; vok. Kraupischken, nuo 1938 m. birželio 3 d. Platzdorf, nuo 1938 m. birželio 16 d. Breitenstein, 1945–1946 m. rus. Краупишкен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. Uljanovas, rus. Ульяново) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Nemano rajone, 24 km į pietus nuo Ragainės, prie Įsruties ir Eimenio santakos ir kelio A198 Ragainė–Gumbinė. Nuo 2008 m. birželio 30 d. Lunino kaimo gyvenvietės kaimas [2]

Įsros dešiniajame krante, 1 km nuo gyvenvietės, stovėjęs nadruvių piliakalnis ir netoliese buvęs kapinynas sunaikinti. Prie Kraupiško yra istoriniuose šaltiniuose minimas didelis akmuo, saugotas kaip gamtos paminklas.[3]

Istorija

Įsrutis ties Kraupišku. 1910–1920 m. atvirukas

Nadruvos žemės kaimo pavadinimas Kraupiškis lietuviškos kilmės.[4] Pirmą kartą minimas (vok. Cropiscin) 1276 m., kai Vokiečių ordino krašto magistras žygiavo pro kaimą puldamas nadruvių žemes.[5] 1490 m. ir 1540 m. užrašyta Crawpischken. 1555 m. pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1868 m. restauruota, 1893 m. pristatytas bokštas). Prie bažnyčios įsteigta pradinė mokykla.

1836 m. bažnytkaimyje įrengtas telegrafas, 1902 m. pro Kraupiškį nutiestas siaurasis geležinkelis Įsrutis – Ragainė, 1920 m. pastatytas malūnas, prie jo 1922 m. pradėjo veikti elektros pastotė.

Sovietams okupavus Karaliaučiaus kraštą, 1946 m. spalio 30 d. iš Penzos srities perkeltos pirmosios 56 rusų šeimos. 1945–1950 m. bažnyčios pastatas nugriautas, išliko tik sienų ir bokšto griaučiai. 1976 m. sudaužytas paminklas, 1930 m. pastatytas šventoriuje (skulptoriai S. Caueris ir F. Larsas) žuvusiesiems per Pirmąjį pasaulinį karą. 2000 m. jis iš dalies atstatytas Vokietijoje gyvenančių išeivių iš Mažosios Lietuvos lėšomis. Suniokotos kapinės, prie Kraupiško buvęs Breitenšteino dvaras. 2005 m. Kraupiške pastatyta stačiatikių koplyčia.

1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos Ragainės apskrities (1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskrities) kaimas, iki 1938 m. birželio 2 d. kaimo bendruomenė, nuo 1928 m. rugsėjo 30 d. prijungtas Breitenšteino dvaras, Frydrichsvaldės dvaras (Friedrichswalde) ir Jukšteinas. 1946–2008 m. Lunino apylinkės kaimas.[6]

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1818–1922 m. Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1922–1945 m. Tilžės-Ragainės apskritis Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m. Rytų Prūsija TSRS
1946–2008 m. Lunino apylinkė
Nemano rajonas 		Kaliningrado sritis
nuo 2008 m. Lunino kaimo gyvenvietė
Nemano municipalinis rajonas 		Kaliningrado sritis

Gyventojai

Kaime 2010 m. buvo 155 gyvenamieji namai.[7]

Demografinė raida tarp 1867 m. ir 2010 m.
1867 m. 1885 m. 1905 m. 1910 m.[8] 1933 m.[9] 1939 m. 2002 m. 2010 m.
227 219 663 693 1 045 1 280 860 765

Lietuviai

Iki 1709–1711 m. maro bei bado apylinkėse gyveno vieni lietuvininkai, bažnytkaimyje jų buvo absoliuti dauguma, pamaldos ir pamokos XVI a. viduryje pastatytoje pradžios mokykloje vyko tik lietuvių kalba. Didžioji vokiečių kolonizacija pakeitė tautinę sudėtį, nes bažnytkaimyje ir apylinkėse apsigyveno zalcburgiečių. Tačiau Kraupiško parapijoje lietuvininkai 1848 m. dar sudarė apie 50 %, 1878 m. (iš apie 8000 parapijiečių) – 32,5 %, 1897 m. apie 19,4 %, 1912 m. – 5,6 %. Konfirmuoti lietuvių kalba kalba nustota apie 1880, bet lietuviškos pamaldos kas antrą šventadienį laikytos ir po Pirmojo pasaulinio karo, panaikintos tik po 1933 m., kai į valdžią atėjo naciai.

1879–1908 m. Kraupiške knygomis lietuvių kalba prekiavo knygrišyklos savininkas F. A. Šorys. XX a. pirmoje pusėje veikė brolių Kneidžių (vok. Kneide) spaustuvė.[10]

Žymūs žmonės

Kraupiškyje kunigavo lietuvių raštijos darbuotojai: 1555–1563 m. Augustinas Jomantas, 1577–1593 m. (iš pradžių – precentorius) P. Velverius, 1594–1598 m. Baltramiejus Vilentas jaunesnysis, 1621–1648 Frydrichas Lobelis, 1763–1771 m. B. Andersonas, 1869–1872 m. Jonas Pipiras.

Ekonomika

Gyvenvietės teritorijoje 2011 m. veikė 3 žemės ūkio įmonės (ООО «Янтарь», ЗАО «Агат-агро», СПКХ «Рассвет»), 3 maisto prekių parduotuvės, dvi ūkio prekių parduotuvės, kultūros namai, biblioteka, pirtis, pašto skyrius, Vladimiro ikonos Dievo motinos cerkvė. Vidurinėje mokykloje įrengta sporto salė ir 1981 m. – kraštotyros muziejus.[11]

Šaltiniai

  1. ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
  3. ↑ Emilija Algaudė Bukontienė, Albertas Juška, Martynas Purvinas. Kraupiškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 741 psl.
  4. ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
  5. ↑ Kraupiškas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 899
  6. ↑ Kraupiškas GenWiki
  7. ↑ Uljanovas wikimapia.org
  8. ↑ Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1900 m.) vok.
  9. ↑ Tilžės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok. (40)
  10. ↑ Kraupiškas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 741 psl.
  11. ↑ Uljanovo vidurinė mokykla[neveikianti nuoroda]

Nuorodos

  • Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
  • Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
  • Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
  • Uljanovas foto-planeta.com