Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus. Jei galite, sutvarkykite.

Kraujotakos sistema
Duomenys
Klasifikacija
Lotyniškai	systema vasculum
MeSH	D002319
TA98	A12.0.00.000
TA2	3891
FMA	7161

Kraujotakos sistema – organų sistema, aprūpinanti organizmo ląsteles maisto medžiagomis ir pašalinanti nenaudingus apykaitos produktus. Dauguma organizmo gyvybinių procesų vyksta skystoje terpėje – kraujyje, limfoje ir audinių skystyje.

Kraujas teka širdies ir kraujagyslių sistema, aprūpindamas žmogų reikalingomis medžiagomis. Kraujagyslių sieną sudaro trys audinių sluoksniai:

• išorinis – purusis jungiamasis audinys
• vidurinis – lygiųjų raumenų sluoksnis
• vidinis – endotelinis ląstelių sluoksnis

• perneša limfą;
• perneša anglies dvideginį iš audinių tarpų į plaučius;
• gamina antikūnus;
• perneša deguonį iš plaučių į audinius;
• padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą;
• aprūpina audinius maisto medžiagomis;
• išnešioja hormonus iš liaukų į kitas kūno dalis;
• perneša į inkstus medžiagų apykaitos produktus.

Kraujotaka formuojasi gemalo laikotarpiu, pirmasis kraujotakos organas - alantojas.

• Gemalo širdis pradeda vystytis iš porinių užuomazgų jau trečią savaitę.
• Vamzdelinės širdies vidurinė dalis auga greičiau, todėl vamzdelis išlinksta į S formą. Apatinis galas išlinksta aukštyn ir į užpakalį. Tai būsimųjų prieširdžių ir auselių užuomazga. Tarp arterinės ir veninės dalies atsiranda susiaurėjimas, ten vėliau išsivysto atrioventrikulinės angos. Į dešiniąją ir kairiąją puses širdį pradeda dalinti pertvara, kuri auga nuo prieširdžių pusės.

• Plautinė aortos pertvara arterinį kamieną padalija į aortą ir plautinį kamieną. Vystydamasi širdis iš kaklo srities slenka į krūtinės sritį.
• Besivystančio žmogaus arterijos schematiškai pakartoja filogenezę: iš pradžių vystosi žiauninės arterijos, kurios vėliau pasikeičia į plaučių ir kūno arterijas. Trečią embriono vystymosi savaitę iš juosmeninių arterijų išeina dvi aortos, kurios lanku leidžiasi žemyn ir apie gemalo vidurį susijungia į vieną nusileidžiamąją.

Širdį galima įvardinti kaip pagrindinį kraujotakos sistemos organą, kuris padeda vykdyti cirkuliaciją. Dėl jos vidinės sandaros kraujas kryptingai teka į tuos kraujotakos ratus, į kuriuos reikia, o arterinis kraujas niekada nesimaišo su veniniu.

• Epikardas – plona išorinė membrana, dengianti širdį.
• Miokardas – storiausias raumeninis sluoksnis sudarytas iš: žiedinių ir spiralinių susitraukiančiųjų skaidulų, specifinių laidinės sistemos skaidulų.
• Endokardas – plonas endotelio sluoksnis išklojantis prieširdžių ir skilvelių vidų.
• Dešinysis prieširdis (atrium dextrum) yra širdies dešiniajame pagrinde. Į jį įteka abi tuščiosios venos ir daug mažųjų širdies venų.
• Kairysis skilvelis (ventriculus sinister) viršuje turi dvi angas: užpakalyje ir kairėje, pro kurią patenka kraujas iš kairiojo prieširdžio, o priekyje ir dešinėje yra aortos anga, kuria kraujas išteka į aortą. Priekinė kairiojo skilvelio dalis, esanti arčiau aortos angos, vadinama arteriniu kūgiu.
• Dešinysis skilvelis (ventriculus dexter) turi dvi angas, apačioje ir priekyje, nes skilvelis priima kraują iš prieširdžio ir toliau siunčia jį į plaučių kraujagysles.
• Kairysis prieširdis (atrium sinistrum) yra širdies pagrindo užpakalyje. Į priekį nutįsta tik jo kairioji ausytė, kuri apgaubia plautinio kamieno pagrindą. Prieširdį fiksuoja į jį įeinančios keturios plautinės venos.

Širdis dirba cikliškai. Kiekvieną ciklą sudaro staigus susitraukimas – sistolė (systole), kuri yra darbo fazė, ir ilgas atsipalaidavimas – diastolė (diastole) – poilsio fazė. Pirma susitraukia prieširdžiai, po to – skilveliai. Diastolės trukmė sąlygoja pulso greitį. Sveika širdis ramybėje susitraukia (plaka) 60-80 k./min, naktį – rečiau; vaiko – visada dažniau. Plakimas greitėja dirbant, karščiuojant, susijaudinus. Per parą širdis sutvinksi apie 100 000 kartų.

Per sistolę, susitraukiant širdies raumeniui, iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas plūsta į plautinį kamieną, o iš kairio arterinis – į aortą. Per diastolę į skilvelius vėl priplūsta kraujo (arterinio iš plaučių ir veninio iš viso organizmo). Per minutę širdis išstumia apie 4-8 litrus kraujo.

Tinkamą prieširdžių ir skilvelių susitraukimo seką sąlygoja širdies laidžioji sistema, susidedanti iš tam tikrų raumens ląstelių, kurių vienos sukelia, o kitos perduoda nervinį impulsą. jos sudaro mazgus ir pluoštus. Tuščiosios venos sienoje prie angos į dešinį prieširdį yra sinusinis mazgas, dešinio prieširdžio sienoje, prie triburio vožtuvo, – prieširdinis skilvelio mazgas. tarpskilvelinėje pertvaroje – prieširdinis skilvelio pluoštas, kuris dalijasi į kairę ir dešinę atšakas (kojytes) ir išsišakoja skilveliuose.

Sinusinis mazgas vadinamas širdies ritmo vedliu, nes sukelia susitraukimo impulsą (ramybėje 60-80 k./min), sklindantį prieširdžiuose ir į prieširdinį skilvelio mazgą, o iš jo – prieširdiniu skilvelio pluoštu ir šakomis – skilveliuose. Smulkiausios pluošto šakelės perduoda impulsą gebančioms susitraukti širdies raumenų ląstelėms. Širdies automatija tokia tobula, kad tam tikromis sąlygomis širdis gali ilgai plakti atskirta nuo organizmo. Ši savybė palengvina širdies persodinimą.

Sinusinio mazgo ritmui sutrikus (aritmija), širdis plaka lėtesniu prieširdinio skilvelio mazgo (40 k./min) arba prieširdinio skilvelio pluošto (30 k./min) ritmu. Širdis gali plakti ne tik rečiau kaip 60 k./min (bradikardija), bet ir dažniau negu 90 k./min (tachikardija). Širdis plaka tuo dažniau, kuo daugiau organizmui reikia kraujo (jame esančio deguonies) ir kuo mažiau širdis jo išstumia per sistoles.

Plautinis kamienas, truncus pulmonalis, yra 5-6cm ilgio, 3cm pločio. Jo 1-1,5cm išlenda iš širdiplėvės maišo. Jis tęsiasi nuo dešiniojo skilvelio arterinio kūgio kylančiosios aortos priekyje. Juo iš dešiniojo skilvelio veninis kraujas nuteka į plaučius. Po aortos lanku plautinis kamienas pasidalija į dvi šakas: dešiniąją plaučių arteriją, a. pulmonalis dextra, kairiąją plaučių arteriją, a. pulmonalis sinistra.

Dešinioji plaučių arterija yra ilgesnė ir platesnė. Ji yra už kylančiosios aortos, viršutinės tuščiosios venos ir dešiniojo broncho. Ties plaučių vartais ji pasidalija į tris skiltines arterijas – viršutinę, vidurinę ir apatinę, aa. Lobaris superior, media et inferior. Skiltinės arterijos suskyla į segmentines arterijas, a. segmentales, kurios bendravardės su plaučių segmentais ir kartoja bronchų išsišakojimą.

Kairioji plaučių arterija yra priekyje nusileidžiančiosios aortos ir kairiojo broncho. Ji skyla į dvi skiltines šakas, o pastarosios į bendravardes plaučių segmentų arterijas. Nuo plautinio kamieno pasidalijimo aortos lanko link eina jungiamojo audinio pluoštas – arterinis raištis, lig. arteriosum. Tai po gimimo obliteravęs arterinis latakas, ductus arteriosus. Jeigu arterinis latakas neužanka, kraujas iš aorto patenka į plautinį kamieną. Latako neperrišus, dėl padidėjusio krūvio širdis maždaug 25 metų išsieikvoja.

Plautinės venos, vv.pulmonales, išeina po dvi iš abiejų plaučių vartų ir įeina į kairiojo prieširdžio viršutinę dalį. Jomis teka arterinis kraujas. Dešiniosios plaučių venos kiek ilgesnės. Plaučių venos susidaro sutekėjus tarpsegmentinėms venoms.

Kraujas, tekėdamas didžiuoju kraujo apykaitos ratu, aprūpina audinius maisto medžiagomis ir deguonimi bei surenka iš jų anglies dioksidą, bei kitus medžiagų apykaitos produktus.

Pagrindinė arterija aorta prasideda iš kairiojo skilvelio. Ji sąlygiškai dalijama į kylamąją aortą (aorta ascendens), aortos lanką (arcus aortae) ir nusileidžiamąją aortą (aorta descendens). Kylamoji aorta yra maždaug 6 cm ilgio. Ji prasideda iš kairiojo skilvelio paplatėjimu – aortos stormeniu, kuriame yra trys ančiai, sinus aortae. Kylamoji aorta yra širdinplėvės maiše. Jos apačia iš priekio užengta arteriniu kūgiu ir dešiniąja ausyte.

Iš aortos stormens, bulbus aortae, dešiniojo ir kairiojo ančio 2-3 mm virš pusmėnulinių vožtuvėlių prasideda širdies arterijos, aa. coronariae dextra et sinistra. Iš apatinės lanko pusės išeina plonis šakos į gerklę, bronchus ir užkrūtį.

• Viena iš pagrindinių galvos arterijų yra bendroji miego arterija, ši kyla aukštyn šalia gerklės ir stemplės.
• Išorinė miego arterija, kyla aukštyn iki apatinio žandikaulio gumburinės ataugos kaklo, kur suskyla į dvi galines šakas.
• Rankų arterijos: paraktinė arterija, pažastinė, žastinė, stipininė.
• Liemens arterijos: krūtininės aortos šakos, kurias sudaro bronchinės šakos, stemplinės šakos, širdinplėvinės šakos, tarpuplautinės šakos. Pasieninės šakas sudaro užpakalinės tarpšonkaulių arterijos,'viršutinės diafragmos arterijos.

Tai kraujagyslės, kuriomis širdis aprūpinama krauju (deguonimi ir maisto medžiagomis) bei kuriomis surenkamas anglies dioksidas.

Sveikomis koronarinėmis (vainikinėmis) arterijomis kraujas teka laisvai, be kliūčių. Tačiau joms susiaurėjus, kraujui tampa sunkiau pasiekti širdies raumenį. Tada žmogus pajunta pirmuosius negalavimus - dažniausiai skausmą krūtinėje fizinio krūvio metu, nes smarkiau dirbančiai širdžiai reikia daugiau deguonies.  Deguonies trūkumas ir sukelia skausmą, kuris vadinamas krūtinės angina (stenokardija). Tuomet diagnozuojama koronarinė (išeminė) širdies liga - t. y. pažeistų, susiaurėjusių koronarinių arterijų liga. Koronarinių arterijų susiaurėjimą sukelia iš lėto kraujagyslių sieneles žalojantis procesas - aterosklerozė. Aterosklerozinės plokštelės, siaurinančios spindį - pagrindinė koronarinės širdies ligos priežastis.  

Kai aterosklerozės pažeista nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje užkemšama trombu, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta ir liaujasi dirbusi. Įvyksta miokardo infarktas.

Koronarinės širdies ligos rizikos faktoriai:

• Rūkymas 
• Padidėjęs kraujo spaudimas 
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje 
• Riebaus maisto vartojimas 
• Paveldimumas 
• Diabetas 
• Mažas fizinis aktyvumas 
• Nutukimas 
• Stresas ir depresija 
• Padidėjęs kraujo krešumas 

Vikiteka: Kraujotakos sistema – vaizdinė ir garsinė medžiaga

1. Campbell „Biology“
2. http://www.sorimpeksas.com
3. http://etimologija.baltnexus.lt/?w=kraujas
4. http://cyjanekpotasu.deviantart.com/art/Anatomy-of-the-Heart-335456473
5. Sylvia S. Mader „Biologija“. II knyga
6. „Koronarinė širdies liga. Rizikos veiksniai, klinikiniai simptomai ir gydymas“. / Žaneta Petrulionienė - Vilnius: UAB „Vaistų žinios“, 2010 m