Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Gemalas, embrionas (gr. ἔμβρυον) – organizmo vystymosi stadija pradedant zigota ir baigiant gimimu arba išsiritimu iš kiaušinio.^[1]

Organizmuose, kurie dauginasi lytiniu būdu, spermai apvaisinus kiaušialąstę susidaro ląstelė vadinama zigota, kuri turi abiejų tėvų DNR. Gyvūnų, augalų ir kai kurių protistų zigota pradeda dalintis mitozės būdu ir atsiranda daugialąstis organizmas. Šio proceso rezultatas yra embrionas.^[1]

Žmogaus gemalas – tai raidos stadija per pirmąsias 8 savaites po apvaisinimo. Ilgą laiką nesant technikos, leidžiančios pamatyti vaisiaus išvaizdą gimdoje ankstyvose vystymosi stadijose, buvo teigiama, kad iki 12-tos savaitės gemalas mažai panašus į žmogų.

Augalų gemalas – tai sėklos sudėtinė dalis, maisto medžiagų sandėlis jaunam daigui maitintis. Gemalas vystosi iš apvaisintos kiaušialąstės (zigotos). Zigota tuoj apsitraukia celiuliozine sienele ir pradeda dalytis.

Dviskilčių augalų gemalas iš pradžių išleidžia aiškiai įžiūrimą šaknelę (radicula), dvi sėklaskiltes ir tarp jų įsiterpusį pumpurėlį (plumula), sudarytą iš lapų pradmenų ir stiebo augimo kūgelio.

Vienaskilčių augalų subrendusios sėklos gemalą taip pat sudaro šaknelė ir pumpurėlis. Šaknelę gaubia šakniamakštė, o pumpurėlį – diegiamakštė.

Yra trys gemaliniai lapeliai: ektoderma, mezoderma ir endoderma, kurie susidaro iš epiblasto.

Vikiteka: Gemalas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Šis straipsnis apie vystymosi biologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.