PROFILPELAJAR.COM

Krasnodaro kraštas
Краснодарский край


	(Išsamiau)

Valstybė

Rusija

Federalinė apygarda

Pietų federacinė apygarda

Ekonominis regionas

Šiaurės Kaukazo

Administracinis centras

Krasnodaras

Oficialios kalbos

rusų

Gyventojų

5 838 273 (3)^[1]

Plotas

75 500 km² (41)

- vandens %

1,4 %

Tankumas

77 žm./km²

Vikiteka

Krasnodaro kraštasVikiteka

Krasnodaro kraštas (rus. Краснодарский край) – fedracinis kraštas Rusijoje, Pietų federacinėje apygardoje. Ribojasi su Rostovo sritimi šiaurės rytuose, su Stavropolio kraštu – rytuose, su Karačajų Čerkesija ir Abchazija – pietuose bei apima Adygėją. Iš vakarų skalauja Juodoji ir Azovo jūros. Administracinis centras – Krasnodaras.

Geografija

Krašto pietus užima Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, šiaurėje paviršius pereina į Azovo-Kubanės žemumą. Aukščiausia srities vieta 3346 m. Klimatas šiaurėje ir rytuose vidutinių platumų, Juodosios jūros pakrantėje – subtropinis. Vidutinė sausio temperatūra kalnuose -8 °C, lygumoje -4 °C, pakrantėje +5 °C, liepą kalnuose 13 °C, kitur 22-24 °C. Metinis kritulių kiekis nuo 400 mm šiaurėje iki 3200 pakrantėje. Pagrindinės upės tai Kubanė su intaku Laba, bei Jeja. Šiaurėje būdinga labiau stepinė augalija, centrinėje dalyje – plačialapių miškai (bukai, ąžuolai), kalnuose – spygliuočių miškai (eglės, balteglės), alpinės ir subalpinės pievos, o pakrantėje – subtropinė augalija.^[2]

Juodosios jūros pakrantė – svarbi turistinė Rusijos sritis (Sočis, Tuapsė, Anapa).

Gyventojai

Tautinė sudėtis (2002 m.): rusai 80,6 %, armėnai 5,4 %, ukrainiečiai 2,6 %, graikai 0,5 %, baltarusiai, totoriai, gruzinai, vokiečiai, adygai, turkai, azerbaidžaniečiai, čigonai.

Didžiausi miestai

Didžiausi Krasnodaro krašto miestai (tūkst. gyv., 2021 m.):

Krasnodaras – 1099,3
Sočis – 466,0
Novorosijskas – 262,2
Armaviras – 187,1
Jeiskas – 82,9
Anapa – 81,8
Kropotkinas – 75,8
Slavianskas prie Kubanės – 62,9
Tuapsė – 61,5
Labinskas – 57,4
Tichoreckas – 55,6
Krymskas – 54,5
Timašiovskas – 51,8

Ekonomika

Krasnodaro krašte yra mergelio, geležies, vario rūdos, gipso, akmens druskos telkinių, mineralinių versmių. Pakubanės lygumoje gaunama nafta ir dujos. 49 % pramonės produkcijos vertės tenka maisto (vaisių ir daržovių konservų, aliejaus, mėsos, žuvų, cukraus, pieno) pramonei. Siurblių, staklių, chemijos pramonės įrenginių, poligrafijos ir žemės ūkio mašinų gamyba, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (dirbtinių trąšų) ir naftos chemijos, mikrobiologijos, statybinių medžiagų, tekstilės (vilnos, medvilnės), siuvimo, avalynės, baldų pramonė.

Krasnodaro kraštas – vienas svarbiausių žemės ūkio rajonų Rusijoje; žemės ūkio naudmenos užima 63 % Krasnodaro krašto teritorijos, iš jų 88 % – dirbama žemė. Auginama javai, bulvės ir kitos daržovės, saulėgrąžos, cukriniai runkeliai, vynmedžiai, pietuose – arbatmedžiai. Sodininkystė. Veisiama daugiausia galvijai, kiaulės. Paukštininkystė. Bitininkystė.^[3]

Pajūryje gausu kurortų (Sočis, Anapa, Tuapsė, Jeiskas, Gelendžikas).

Šaltiniai

↑ RUSSIA: Krasnodar Krai, citypopulation.de
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
↑ Krasnodaro kraštas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

Rusijos Federacijos administracinės teritorijos

Federaliniai subjektai

Respublikos	Adygėja \| Altajus \| Baškirija \| Buriatija \| Chakasija \| Čečėnija \| Čiuvašija \| Dagestanas \| Ingušija \|Jakutija \| Kabarda-Balkarija \| Kalmukija \| Karačiajų Čerkesija \| Karelija \| Komija \| Krymas* \| Marija \| Mordvija \| Šiaurės Osetija \| Tatarstanas \| Tuva \| Udmurtija
Kraštai	Altajus \| Chabarovskas \| Kamčiatka \| Krasnodaras \| Krasnojarskas \| Permė \| Primorė \| Stavropolis \| Užbaikalė
Sritys	Amūras \| Archangelskas \| Astrachanė \| Belgorodas \| Brianskas \| Čeliabinskas \| Irkutskas \| Ivanovas \| Jaroslavlis\| Kaliningradas \| Kaluga \| Kemerovas \| Kirovas \| Kostroma \| Kurganas \| Kurskas \| Leningradas \| Lipeckas \| Magadanas \| Maskva \| Murmanskas \| Žemutinis Naugardas \| Naugardas \| Novosibirskas \| Omskas \| Orenburgas \| Oriolas \| Penza \| Pskovas \| Rostovas \| Riazanė \| Sachalinas \| Samara \| Saratovas \| Smolenskas \| Sverdlovskas \| Tambovas \| Tiumenė \| Tomskas \| Tula \| Tverė \| Uljanovskas \| Vladimiras \| Volgogradas \| Vologda \| Voronežas
Federaciniai miestai	Maskva \| Sankt Peterburgas
Autonominės sritys	Žydų
Autonominės apygardos	Chantų Mansija \| Čiukotka \| Jamalas \| Nencija