Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Klaipėdos universitetas
lot. Universitas Klaipedensis
Šūkis	Čia esi matomas
Įkurtas	1991 m.
Tipas	Valstybinis
Rektorius	Artūras Razbadauskas
Studentų	3 tūkst.
Vieta	Klaipėda, Lietuva
Svetainė	www.ku.lt

Klaipėdos universitetas – Klaipėdoje nuo 1991 m. veikianti valstybinė aukštoji mokykla, viešoji įstaiga. Vienintelis klasikinis universitetas Vakarų Lietuvoje. Siūlo trijų pakopų – bakalauro, magistrantūros ir doktorantūros – studijas, plėtoja įvairių sričių mokslinį pažinimą, vykdo mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą, rengia mokslininkus.

Nuo pat universiteto įkūrimo jo mokslinės veiklos kryptys buvo daugiausia susijusios su Vakarų Lietuvos bei pajūrio regiono ūkio, kultūros ir meno aktualijomis. Šiuo metu universitetas orientuojasi į mokslinės veiklos galimybes, atsiveriančias platesniame Baltijos regiono kontekste.

1956 m. uždarius mokytojus pagreitintu būdu nuo 1946 m. rengusį mokytojų institutą, Klaipėda liko be aukštojo mokslo židinio. Inicijavus tuometiniams miesto vadovams, 1959 m. rudenį Klaipėdoje buvo įsteigtas Kauno Politechnikos instituto (KPI) vakarinis skyrius, 1961 m. reorganizuotas į vakarinį fakultetą. 1965 m. fakultetas išleido pirmąją daugiau kaip 50 diplomuotų inžinierių laidą. 1977 m. fakultete pradėjo veikti ir dieninis skyrius, todėl 1978 m. vakarinis fakultetas ir dieninis skyrius buvo pavadinti KPI Klaipėdos fakultetu. Fakulteto dekanu iki reorganizacijos 1991 m. buvo Adolfas Brėskis.

Klaipėdos miesto vadovų iniciatyva, 1971 m. uostamiestyje pradėjo veikti ir Šiaulių Pedagoginio instituto (ŠPI) Klaipėdos muzikos fakultetas, kurį sudarė iš Šiaulių ir Vilniaus pedagoginių institutų atkeltos katedros. Pirmuoju fakulteto dekanu buvo paskirtas Vytautas Jakavičius, nuo 1973 m. jam vadovavo Vytautas Jakelaitis. 1974 m. fakultetas suskaidytas į du fakultetus: Pedagogikos ir Kultūros, o 1979 m. vietoje dviejų sudaryti trys: Kultūros, Muzikos mokytojų ir Teatro meno. Nuo 1975 m. sausio 1 d. fakultetai prijungiami prie Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos ir pavadinami Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetais.

1975 m. Klaipėdoje buvo įkurtas ŠPI Ikimokyklinio auklėjimo fakultetas. 1975–1980 m. jo dekanu buvo A. Milinauskis, 1980–1991 m. Juozas Rauckis.

Klaipėdos universitetas oficialiai įkurtas nuo 1991 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. spalio 5 d. nutarimu^[1] Klaipėdoje veikusių KPI ir ŠPI fakultetų bazėje, miesto visuomenės iniciatyva. 1991 m. vasario 12 d. įvyko pirmas universiteto senato posėdis. 1995 m. į universiteto struktūrą įsijungė Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetas.

1995 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino universiteto statutą (aktuali 2010 m. birželio 22 d. redakcija).

2013 m. birželio mėn. Klaipėdos universitetą baigė trisdešimt tūkstantoji absolventė.

1991 m. universitetas pradėjo veiklą, turėdamas 16 studijų programų ir 3067 studentus. 2009 m. Klaipėdos universitetas turėjo 67 bakalauro, 46 magistro ir 3 laipsnio neteikiančias studijų programas. Bendras studentų skaičius (neįskaitant doktorantų), 2005 m. buvo 9151, 2006 m. – 9367, 2007 m. – 9223, 2008 m. – 9219, 2009 m. – 8438, 2011 m. – 7500 studentų, 2012 m. – 6050, 2013 m. – 5280, 2015 m. – 4320, 2017 m. – 3600. 2014 m. Klaipėdos universitete buvo 50 bakalauro studijų programų, 53 magistrantūros studijų programų, 10 doktorantūros studijų programų.

Universitete kasmet studijuoja per 100 užsienio studentų, kurie atvyksta pagal mainų programas, į lietuvių kalbos kursus bei intensyvias programas. Kasmet per 120 Universiteto studentų išvyksta semestro ar vienerių studijų metų studijoms į užsienio universitetus bei praktikai užsienio įmonėse. Veikia studentų mokslinės draugijos, rengiamos studentų mokslinės konferencijos; dalis jų nacionalinės ir tarptautinės. Universiteto absolventų skaičius – daugiau kaip 30 000.

Įsteigus Klaipėdos universitetą, iš pradžių jis buvo sudarytas iš trijų fakultetų: Humanitarinių ir Gamtos mokslų (išskaidytas 1992 m., nuo 1994 m. veikia Humanitarinių mokslų fakultetas ir Gamtos mokslų fakultetas), Technikos (nuo 1994 m. Jūrų technikos), Pedagogikos. 1994 m. įkurtas Socialinių mokslų fakultetas, 1995 m., prie universiteto prisijungus Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos fakultetui, buvo įsteigtas Menų fakultetas, 1999 m. – Sveikatos mokslų fakultetas. 2000 m. Gamtos mokslų fakultetas pavadintas Gamtos ir matematikos mokslų fakultetu. 1996–2015 m. veikė Jūreivystės institutas. Šiuo metu universitete yra penki fakultetai ir du institutai: Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas ir Tęstinių studijų institutas (įkurtas 1995 m. kaip Kvalifikacijos kėlimo institutas, reorganizuotas 2003 m.).

Be to, į universiteto struktūrą įeina mokslinių tyrimų padaliniai: 1. Jūros mokslų ir technologijų centras, į kurio struktūrą įeina Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas (įkurtas 1998 m. vietoj buvusio Sistemų analizės mokslo centro, veikusio nuo 1991 m., iki 2004 m. priklausė Gamtos ir matematikos mokslų fakultetui), Oro taršos iš laivų tyrimų laboratorija, Mechatronikos mokslų institutas; 2. Medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras. 3. Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas (įkurtas 2003 m. buvusio Vakarų Lietuvos ir Prūsijos istorijos centro, veikusio nuo 1992 m., bazėje).

1991 m. įkurta universiteto biblioteka, 1992 m. – Klaipėdos universiteto leidykla, 1993 m. – Botanikos sodas, 1995 m. – Klaipėdos universiteto studentų sąjunga. 2002 m. rugsėjo 6 d., bendradarbiaujant Klaipėdos universitetui ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, įsteigtas Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas. 2008 m. KU Senato sprendimu įsteigtas Jūros mokslų ir technologijų centras, koordinuojantis Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (Jūrinio slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai plėtros programos projektų vykdymą, Slėnio branduolio laboratorijų kūrimą ir mokslinio–techninio potencialo koncentravimą. 2016 m. gegužės 19 d. atidarytas pirmasis Lietuvoje modernus 170 vietų bendrabutis studentams.^[2]

2018 m. vasario 14 d. Klaipėdos universitete atidarytas Jūros tyrimų instituto mokslinių laboratorijų pastatas.

2015 m. Universiteto taryba nusprendė sujungti Gamtos ir matematikos mokslų fakultetą ir Jūrų technikos fakultetą ir įsteigti Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetą. Menų fakulteto pavadinimą nuo 2015 m. rugsėjo mėn. nutarta pakeisti į Menų akademiją. Remiantis 2015 m. lapkričio 16 d. Klaipėdos universiteto rektoriaus įsakymu „Dėl Klaipėdos universiteto akademinės struktūros“ (Nr. 1-035), nuo 2016 m. sausio 1 d. buvo sujungti Humanitarinių mokslų bei Pedagogikos fakultetai į naują Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetą. 2016 m. Klaipėdos universiteto miestelyje užbaigtas statyti ir pradėjo veikti verslo inkubatorius. 2017 m. lapkričio 6 d. universiteto taryba pritarė sprendimui universiteto Menų akademiją integruoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. 2018 m. sujungti Socialinių mokslų, Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetai, Tęstinių studijų institutas prijungtas prie Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto.

• Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakultetas,
• Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetas,
• Sveikatos mokslų fakultetas.

Nuo 2023 m. rugsėjo laisvalaikio sporto studijų programa turi dvi naujas, pasirenkamas specializacijas – futbolo bei krepšinio. Absolventai gali įgyti sporto bakalauro kvalifikacinį laipsnį bei pedagogo profesinę kvalifikaciją. Futbolo trenerių ruošimui naudojama FC Barcelona programa, su klubu pasirašyta sutartis.^[3]

• Jūros tyrimų institutas
• Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas

• 2014 m. rugsėjo mėn. vyko Klaipėdos universiteto mokslinių tyrimų laivo „Mintis“ nuleidimo į vandenį ceremonija.^[4]

1993 m. pasitraukus iš Lietuvos buvusios TSRS kariuomenei, universitetas perėmė buvusios Klaipėdos įgulos kareivinių teritoriją kartu su šešių 1904–1907 m. statytų neogotikinių pastatų kompleksu (adresas: Herkaus Manto g. 84). Pastatai valstybės, rėmėjų ir kitų finansinių šaltinių lėšomis baigti restauruoti 2009 m. Juose yra įsikūrę šie universiteto padaliniai: rektoratas, senatas, administracija, leidykla, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas, Baltijos pajūrio aplinkos tyrimų ir planavimo institutas, Evangeliškosios teologijos centras, Humanitarinių mokslų fakultetas, Gamtos ir matematikos mokslų fakultetas, Sveikatos mokslų fakultetas.

Be to, universitetui priklauso ne universiteto miestelyje esančių padalinių pastatai ir teritorijos:

• Botanikos sodo teritorija Kretingos g. 92,
• Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto pastatas S. Nėries g. 5 (1905–1908 m. statytas neogotikinis buv. Klaipėdos mokytojų seminarijos pastatas),
• Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto pastatas Bijūnų g. 17 (buv. Kauno politechnikos instituto Klaipėdos fakulteto pastatas),
• Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto pastatas Minijos g. 153 (1993 m. Lietuvos jūrų laivininkystės universitetui perduotas švietimo paskirties pastatas),
• Universiteto bendrabutis Statybininkų pr. 43

2009 m. universitetas panaudos teise valdė 45,37 ha valstybės žemės plotą (iš jų 23,58 ha Universiteto miestelyje)

• 1999 m. KU sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“, treniruojamas Skaistės Idzelevičienės ir Romaldo Idzelevičiaus, pirmą kartą tapo Europos ir pasaulio Lotynų Amerikos sportinių šokių ansamblių čempionais. Europos čempionų titulą šis ansamblis iškovojo 1999, 2001, 2003–2006, 2009, 2012 m., pasaulio čempionų – 1999, 2002–2005, 2008, 2011 m.
• 2009 m. už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai KU Menų fakulteto doc. Nelei Savičenko-Klimienei paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
• 2009 m. Lietuvos mokslo premija humanitarinių ir socialinių mokslų srityje buvo premijuotas KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojų, archeologų Audronės Bliujienės, Algirdo Girininko ir Vlado Žulkaus darbų ciklas „Baltai Baltijos jūros erdvėje (1994–2008 m.)“.
• 2009 m. mokslo populiarinimo srityje Klaipėdos universiteto mokslininkai doc. dr. Zita Rasuolė Gasiūnaitė, dr. Vykintas Vaitkevičius, prof. habil. dr. Stasys Vaitekūnas gavo Švietimo ir mokslo ministerijos premijas už perspektyvų mokslo ir technologijų populiarinimo darbą.
• 2010 m. Nacionalinė kultūros ir meno premija įteikta rašytojui, KU Humanitarinių mokslų fakulteto doc. Rolandui Rastauskui.
• 2010 m. architekto, KU Gamtos ir Matematikos fakulteto prof. Petro Grecevičiaus projektas laimėjo pasaulinį parkų kūrybos konkursą Kinijoje Jinzhou mieste, patekdamas į 20 stipriausių pasaulio projektų grupę.
• 2011 m. nacionalinis apdovanojimas – Jono Basanavičiaus premija paskirta KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui dr. Vykintui Vaitkevičiui už kūrybinę, mokslinę ir švietėjišką veiklą etninės kultūros srityje, etninės kultūros tradicijų plėtojimą, už archeologinius tyrinėjimus, istorinio paveldo paminklų paieškas, jų populiarinimą ir kovą dėl jų išsaugojimo, taip pat lituanistinių šaltinių skaitmeninimą bei mokslinių tyrimų viešąją sklaidą.
• 2012 m. KU Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslo darbuotojui, istorikui dr. Vasilijui Safronovui įteikta Vokietijos vyriausybės Imanuelio Kanto mokslinė premija.
• 2014 m. dr. Vytautas Jokubauskas apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2013“ laureato diplomu.
• 2016 m. gegužės 4 d. Lietuvos mokslų akademijos tikruoju nariu išrinktas prof. habil. dr. Sergej Olenin (biologija).
• Doc. dr. Albino Stankaus ir Žydrūno Lukošiaus išradimas „Miego arterijos kraujo spaudimo ir jo pulsinės matavimo įrenginys ir sistema augmentacijos indekso ir miego arterijos vidinio skersmens skaičiavimui ir skaičiavimo būdas“ yra patentuotas Lietuvoje, patentas Nr. 6276 išduotas 2016-06-27. Patento savininkas – Klaipėdos universitetas.
• 2017 m. dr. Raimonda Nabažaitė apdovanota Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos įsteigto apdovanojimo „Geriausia disertacija 2016“ laureato diplomu.

• Vytautas Kavolis, 1995 m., JAV, filosofas, profesorius
• Vilius Pėteraitis, 1995 m., Kanada, Mažosios Lietuvos fondo pirmininkas
• Alfredas Vėlius, 1995 m., JAV, Biblijos į lietuvių kalbą vertėjas
• Stasys Antanas Bačkis, 1996 m., Lietuvos diplomatas, politikas, mokslininkas
• Alfonsas Žalys, 1996 m., ilgametis Klaipėdos miesto vadovas, vienas iš Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorių
• Vytautas Landsbergis, 1997 m., Lietuvos Respublikos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, profesorius
• Antanas Vaičius, 1997 m., Telšių vyskupas
• John W. Hiden, 1997 m., Jungtinė Karalystė, Bradfordo universiteto Baltijos studijų skyriaus vadovas, profesorius
• Algis Mickūnas, 2000 m., JAV, „Santaros-Šviesos“ veikėjas, profesorius
• Bronislovas Lubys, 2000 m., KLASCO prezidentas, 2001–2011 m. Klaipėdos universiteto Tarybos pirmininkas
• Keijo Virtanen, 2000 m., Suomija, Turku universiteto rektorius, profesorius
• Guido Michelini, 2000 m., Italija, Parmos universiteto profesorius
• Valentinas Šernas, 2000 m., JAV, Rutgerso universiteto profesorius
• Valdas Adamkus, 2008 m., Lietuvos prezidentas
• Jochen D. Range, 2010 m., Vokietija, Greifsvaldo universiteto profesorius
• Andrej Klemešev, 2010 m., Rusija, Kanto universiteto rektorius, profesorius
• Valdis Zatlers, 2011 m., Latvijos rezidentas
• Adam Michnik, 2012 m., Lenkijos visuomenės veikėjas, eseistas, politikos publicistas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius
• Tomas Venclova, 2012 m., profesorius, poetas, eseistas
• Viktoras Vytautas Klemas, 2013 m. profesorius
• Vytautas Jakelaitis, 2013 m. profesorius
• Kyösti Urponen, 2016 m. Suomija, Laplandijos universiteto profesorius, emeritas
• Helena Leino-Lilpi, 2016 m. Suomija, Turku universiteto profesorė
• Tarmo Soomere, 2018 m. Estijos mokslo akademijos prezidentas, Talino technikos universiteto profesorius
• Ingė Lukšaitė, 2020 m. Lietuva, kultūros istorikė, evangeliškųjų bažnyčių istorijos ir Reformacijos tyrinėtoja
• Vytautas Čepas, 2020 m. Lietuva, socialinių mokslų daktaras, politikas, publicistas, Klaipėdos universiteto kūrimo iniciatorius
• Vladas Algirdas Bumelis, 2023 m. Lietuva, biotechnologas, habilituotas fizinių mokslų daktaras, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys ir verslininkas
• Boguslaw Buszewski, 2024 m. Lenkija, Chemijos ir medicinos mokslų daktaras
• Jean-Marc Ogier, 2024 m. Prancūzija, EU-CONEXUS universiteto vadovas (rektorius), informatikos mokslų daktaras

Vikiteka: Klaipėdos universitetas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Klaipėdos universiteto oficiali svetainė
• Klaipėdos universiteto studentų sąjungos tinklalapis
• Klaipėdos mokslo ir technologijų parko tinklalapis
• Asociacijos „Baltijos slėnis“, koordinuojančios „Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai“ veiklą, tinklalapis