PROFILPELAJAR.COM

Audronė Bliujienė
Gimė	1954 m. kovo 26 d. (70 metų)

Veikla	Lietuvos archeologė
Organizacijos	Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas
Pareigos	vyresnioji mokslo darbuotoja

Išsilavinimas	humanitarinių mokslų daktarė
Alma mater	Vilniaus universitetas

Žymūs apdovanojimai
2009 m. Lietuvos mokslo premija

Audronė Bliujienė (g. 1954 m. kovo 26 d. Kaune) – Lietuvos archeologė.

Biografija

1972 m. baigė Kauno 7-ąją vidurinę mokyklą, 1977 m. – Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, įgijo istoriko, istorijos ir visuomenės mokslų dėstytojo specialybę. 1997 m. Vilniaus universitete apgynė disertaciją „VIII–IX a. kuršių moterų papuošalų ornamentika“, humanitarinių mokslų daktarė.

1977–1985 m. Trakų istorijos muziejaus vyr. mokslinė bendradarbė. 1985–2005 m. Lietuvos dailės muziejaus restauratorė, direktoriaus pavaduotoja, vyr. muziejininkė. 2002–2005 m. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Archeologijos katedros lektorė. Nuo 2005 m. Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja ir Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros lektorė.^[1] 2009 m. Klaipėdos universiteto senatas suteikė docentės pedagoginį vardą.^[2]

Lietuvos archeologijos draugijos narė.^[3]

Mokslinė veikla

Pagrindinė mokslinių interesų sritis – baltų kultūra ir socialinis, ekonominis bei kultūrinis Baltijos jūros regiono kontekstas. Vadovavo archeologinėms ekspedicijoms:

1982–1985 m. Alinkos pilkapynas, Trakų rajonas
1987–2000 m. Užpelkių kapinynas, Kretingos rajonas
1998 m. Lazdininkų kapinynas, Kalnalaukis, Kretingos rajonas
2002 m. Ėgliškių-Andulių kapinynas, Kretingos rajonas
2002 m. Dvylių kapinynas, Klaipėdos rajonas
2006 m. Žvalgomieji archeologiniai tyrinėjimai Palangos savivaldybės teritorijoje (Anaičiai, Nemirseta, Užkanavė, Paliegiriai)

Bibliografija

Vikingų laikų kuršių papuošalų ornamentika, monografija, Vilnius, 1999 m.
Universalus svastikos simbolis baltų archeologinėje medžiagoje // Liaudies kultūra, 2000/4, Vilnius, p. 16–27.
Lokalių Europos puošybos stilių įtaka I tūkstantmečio vidurio baltų genčių ornamentikai // Iš baltų kultūros istorijos, Vilnius, 2000, p. 99–111.
I tūkstantmečio vidurio baltų genčių ornamentikos bruožai (geometriniai ir realistiniai zoomorfiniai motyvai) // Lituanistica. Nr.1(45), Vilnius, 2001, p. 3–26.
Baltų zoomorfinis stilius // Lietuvos archeologija/21, Vilnius, 2001, p. 205–226.
The Main Stylistic Features of the Baltic Crossbow Brooches in the Migration Period // Archaeologia Baltica/5, Vilnius, 2002, p. 145–161.
VII a. pirmosios pusės karys iš Lazdininkų (Kalnalaukio) // Archaeologia Lituana/3, Vilnius, 2002, p. 81–99.
Grafo Tiškevičiaus suriktas Palangos gintaro dirbinių rinkinys ir jo mįslinga istorija // Kultūros paminklai/10, Vilnius, 2003, p. 17–30.
Lamata – mikroregionas, etnokultūrinė sritis ar niekieno žemė tarp kuršių ir skalvių // Kultūros paminklai/11, Vilnius, 2004, p. 61–78.
Kai kurie gintariniai dirbiniai senuosiuose Lietuvos muziejų rinkiniuose // Kultūrologija/11, Vilnius, 2004, p. 204–218.].
Baltų palaidojimų indai arba, kad dūšia nejaustų troškulio ir alkio // Lietuvos archeologija/28, Vilnius, 2005, p. 81–96.
Iš baltų amatininkystės istorijos arba baltiški Berlock kabučiai // Archeologia Lituana/6, Vilnius, 2005, p. 112–130.
Some Notes on Curonian Women’s Bead Sets with Bronze Spacer Plates in their Headbands, Headdresses Made of Cloth and Unaccountable Artefacts during Viking Age and Early Medieval Times // Archaeologia Baltica/6, Klaipėda, 2006, p. 126–142.
Lietuvos priešistorės gintaras, monografija, Vilnius, 2007 m.
A. Bliujienė, R. Bračiulienė. Prašmatniosios Barbaricum paribio diduomenės moterys ir jų vyrai. // Lietuvos archeologija/30, Vilnius, 2007, p. 39-68.