Kijomizu šventykla (jap. 清水寺 = Kiyomizu-dera, liet. Šaltinio šventykla) – nuo 798 m.[1] (kitų šaltinių teigimu – nuo 778 m.[2]) veikianti, viena seniausių iki šiol išlikusių budistinių šventyklų Kiote, Japonijoje. Įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą kaip vienas iš Senojo Kioto istorinių paminklų.[3]
Istorija
Šventykla įkurta 798 m. šiogūno Sakanoue no Tamuramaro įsakymu. Legenda teigia, kad Naros vienuolis vardu Enčinas (Enchin) susapnavo apie šventyklą, kurią reikia įkurti netoli šaltinio (jap. 清水 = kiyomizu). Vieną kartą būdamas Kiote prie kalvos, iš kurios trykšta šaltinis, Enčinas sutiko atsiskyrėlį, kuris pareiškė laukęs vienuolio atvykimo, o dabar turės ieškoti sau kitos vietos, nes čia įsikūrus šventyklai vieta taps labiau lankoma ir nebetinkama atsiskyrėliškam gyvenimui. Vienuolis toje vietoje iš medžio išdrožė dievybę Guanjin ir pastatė jai skirtą nedidelę šventyklėlę, kuri ir davė pradžią dabartinei Kijomizu šventyklai.[4]
Pastatuose istorijos eigoje ne kartą kilo gaisras. Po įvykusio 1629 m. šiogūnas Tokugava Iemicu 1633 m. įsakė šventyklą išplėsti ir perstatyti momojama stiliumi. Edo laikotarpiu netoli šventyklos kūrėsi prekybinis kvartalas.[5]
Šiuo metu šventykla yra veikianti, atvira lankytojams, gausiai lankoma turistų.
Struktūra
Šventykla pastatyta Otovos kalno papėdėje, prie tuo pačiu vardu žinomo trykštančio šaltinio. Iš viso šventyklą sudaro keliolikos pastatų kompleksas. Pagrindinis pastatas (Hon-dō) dominuoja visame komplekse ir išsiskiria tuo, kad dalis jo pastatyta ant aukštų polių. Vienoje pusėje įrengta atvira aikštelė, nuo kurios atsiveria miesto vaizdas. Be pagrindinio pastato kompleksui taip pat priklauso kelių mažesnių šventyklėlių pastatai (Taizan, Oku-no-in, Joju-in, Hosho-in), pagalbiniai statiniai (Amida-dō, Shaka-dō, Asakura-dō, Tamura-dō, Kyō-dō, Zuigū-dō), pagoda, varpinė (Shō-hō), keli vartai (Sai-mon, Niō-mon, Todoroki-mon).[6]
Galerija
-
1908 m. atvirukas
-
Pagrindinis pastatas ir pogoda
-
Pagrindinio pastato interjeras
-
Pagoda
-
Varpinė
-
Šaltinis
-
Nuo šventyklos atsiverianti Kioto panorama
Šaltiniai
- ↑ Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 533
- ↑ Learn about Kiyomizudera, kiyomizudera.or.jp
- ↑ Historic Monuments of Ancient Kyoto (Kyoto, Uji and Otsu Cities), UNESCO
- ↑ Martin, J. H., & Martin, P. G. (2012). Kyoto a Cultural Guide. Tuttle Publishing, p. 24–25
- ↑ Frédéric, L. (2005). Japan Encyclopedia. Harvard University Press, p. 533
- ↑ Mosher, G. (2005). Kyoto: A Contemplative Guide. Tuttle Publishing, p. 321–326.
 Pasaulio paveldo objektai Japonijoje |
|---|
| | Šiaurės ir rytų | |  | | | Vidurio | | | | Vakarų ir pietų | | |  Nematerialusis |
Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024) |
|
.jpeg)
_(7151258445)_(2).jpg)
.jpg)
