Niko šventvietės ir šventyklos
Pasaulio paveldo sąrašas
Vieta	Japonija
Tipas	Kultūrinis
Kriterijus	i, iv, vi
Nuoroda	913
Regionas**	Azija
Įrašymo istorija
Įrašas	1999  (23 sesija)
Niko šventvietės ir šventyklos šalies/regiono žemėlapyje
* Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą.

Niko šventvietės ir šventyklos – kultūrinis pasaulio paveldo objektas, esantis Japonijoje, Niko mieste. Jis susideda iš vienos budistinės šventyklos – Rinnodži, ir dviejų šintoistinių maldyklų – Futarasano ir Tošiogū. Iš viso šioms šventykloms priklauso 103 pastatai. Niko šventyklos į UNESCO sąrašą buvo įtrauktos 1999 metais dėl savo istorinės svarbos bei puikios architektūros ir dekotaryvumo.^[1]

Pirmosios šventyklos Niko teritorijoje buvo pastatytos VIII a. Vėliau, XII a., jų vis daugėjo, Niko garsėjo kaip šventa vieta. XVII a. čia buvo palaidotas Tokugavos šiogūnato įkūrėjas Tokugava Iejasu, jam pastatytas mauzoliejus. 1871 m. naujoji Meidži valdžia padalino vietovėje esančius pastatus į tris grupes, paskirdama juos Futarasano, Tošiogū ir Rinnodži šventykloms.

Dauguma vietovėje esančių pastatų buvo pastatyti arba perstatyti Edo periodu ir gerai iliustruoja to laikotarpio architektūrą.

• Futarasanas (jap. 二荒山神社 = Futarasan-jinja). Skirta trims Nantai kalno dievybėms. Ją sudaro grupė pastatų, kurie buvo pastatyti XVII a., laikantis senųjų tradicijų. Centrinių pastatų planai siekia 825 metus.

• Tošiogū (jap. 日光東照宮 = Nikkō Tōshō-gū). Įkurta XVII a., susideda iš daugybės pastatų. Turi kiniškos architektūros elementų.

• Rinnodži (jap. 輪王寺 = Rinnō-ji). Įkurta VIII a., didesnė dalis pastatų iš Edo periodo, ypač 1653 metų, kada buvo statomas Tokugava Iejasu mauzoliejus.

Šventyklų pastatai gerai įsilieja į kraštovaizdį, yra apsupti miškų. XVII a. aplink buvo pasodinti tūkstančiai japoninės kriptomerijos medžių, kurie išlikę iki šių dienų.

• UNESCO pasaulio paveldo objektų Azijoje sąrašas

• Aprašymas UNESCO puslapyje

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės ir rytų Širakamio kalnai (1993) · Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Širetokas (2005) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų ir pietų Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodoris, tadicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada šinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihošin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024)