Širetoko nacionalinis parkas
IUCN II kategorija (nacionalinis parkas)
Širetoko nacionalinis parkas
Vieta:	Hokaidas, Japonija
Širetoko nacionalinis parkas
Koordinatės:	44°06′00″ š. pl. 145°11′00″ r. ilg. / 44.10000°š. pl. 145.18333°r. ilg. / 44.10000; 145.18333
Plotas:	386,33 km²
Įkurtas:	1964
UNESCO	(angl.) (pranc.): 1193

Širetoko nacionalinis parkas (jap. (知床国立公園 = shiretoko kokuritsu kōen) – Japonijos Hokaido salos šiaurėje (Širetoko pusiausalyje) esanti saugoma teritorija, užimanti 38 636 ha plotą. Įkurta 1964 metų birželio 1 dieną. 2005 metais Širetoko nacionalinis parkas ir aplinkinės teritorijos (iš viso 71 000 ha) buvo įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą.

Širetokas vertinamas kaip geras tampraus ryšio tarp sausumos ir jūros ekosistemų pavyzdys. Vietovė yra svarbi jūros ir migruojantiems paukščiams, čia aptinkama didžiausia Japonijoje rudųjų lokių populiacija, šiauriniai jūrų liūtai, baltapečiai jūriniai ereliai, japoninės gervės ir kitų rūšių gyvūnai. Dalis jų yra reti arba endeminiai.^[1]

Širetoką dengia vidutinių platumų miškai, daugiausiai su mongolinio ąžuolo, Ermano beržų ir Sachalino kėnių medžiais. Už medžių ribos paplitusios žemosios pušys.

• UNESCO pasaulio paveldo objektų Azijoje sąrašas

• Aprašymas UNESCO puslapyje

Ž • A • R Pasaulio paveldo objektai Japonijoje Šiaurės Širakamio kalnai (1993) · Širetokas (2005) · Hiraidzumis – šventyklos, sodai ir archeologinės vietos, vaizduojančios budistų Tyrąją žemę (2011) · Džiomono kultūros vietovės šiaurinėje Japonijoje (2021) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Vidurio Istoriniai kaimai Širakava ir Gokajama (1995) · Niko šventvietės ir šventyklos (1999) · Ogasavaros salos (2011) · Fudži kalnas, šventa vieta ir meninio įkvėpimo šaltinis (2013) · Tomiokos šilko fabrikas ir susiję vietos (2014) · · Le Corbusier architektūra: svarbus įnašas į modernųjį judėjimą (Nacionalinis Vakarų meno muziejus) (2016, kartu su 6 kitom valstybėmis) · Sado salos aukso kasyklos (2024) Kansajus Budistų paminklai Horiūdži teritorijoje (1993) · Senojo Kioto istoriniai paminklai (Kiotas, Udžis, Ocu) (1994) · Istoriniai senosios Naros paminklai (1998) · Ki kalno šventvietės ir piligrimų keliai (2004) · Modzu-Furuiči pilkapių grupė (2019) Vakarų Himedžio (Baltojo garnio) pilis (1993) · Jakušima (1993) · Hirošimos taikos memorialas (1996) · Icukušimos šintoistų maldykla (1996) · Ivami Gindzano sidabro kasykla ir kultūrinis kraštovaizdis (2004) · Šventoji Okinošimos sala ir susijusios vietos Munakatos regione (2017) · Slaptųjų krikščionių vietovės Nagasakio regione (2018) Okinava Gusuku vietovės ir kita Riūkiū karalystės nuosavybė (2000) · Amami Ošima, Tokunošima, šiaurinė Okinava ir Iriomotė (2021) Visoje šalyje Meidži pramoninės revoliucijos vietovės: geležis ir plienas, laivų statyba ir anglies kasyba (2015) Nematerialusis Nogaku teatras (2008) · Ningio džioruri bunraku lėlių teatras (2008) · Kabukio teatras (2008) · Akiu-no taue šokis (2009) · Daimokutate (2009) · Dainičido bugaku (2009) · Gagaku (2009) · Hajačinės kagura (2009) · Odžija-čidžimis, Ečigo džiofu: bemerijos pluošto technologijos Uonumos regione, Niigatos prefektūroje (2009) · Noto pusiasalio aenokoto (2009) · Tradiciniai ainų šokiai (2009) · Kumiodori, tradicinis Okinavos muzikinis teatras (2010) · Jūki-cumugi, šilko audinių gamybos technika (2010) · Mibu-no hana taue, ryžių sodinimo ritualas Mibu vietovėje, Hirošimoje (2011) · Sada shinno, šventasis šokis Sados maldykloje, Šimanėje (2011) · Nači dengaku, religinis menas atliekamas Načio ugnies šventėje (2012) · Washoku, tradicinė japonų maisto kultūra, ypač Naujų metų švenčių metu (2013) · Washi, tradicinio japoniško rankų darbo popieriaus amatas (2009/2014) · Šventės su šventiniais vežimais (2009/2016) · Raihoshin, kaukėtų dievybių pasirodymai (2009/2018) · Tradiciniai įgūdžiai, technikos ir žinios skirtos Japonijos medinės architektūros išsaugojimui (2020) · Furyu odori – ritualiniai šokiai, persmelkti žmonių vilčių ir maldų (2009/2022) · Sakės gamybos su kodži bakterija tradicinės žinios ir įgūdžiai Japonijoje (2024)