Seniau kaimas vadinosi Kolnolarai, Kovnolarai (lenk.Kołnołary, Kownołary).[2]
Liaudies etimologija paaiškina kaimo pavadinimą. Belaisviai totoriai, apgyvendinti Trakų kunigaikštystėje, iš Vytauto gavo privilegijų – išlaikyti savo tikybą ir papročius. Jiems leista ir paprotinė daugpatystė. Vienas totorius, čia apgyvendintas, turėjo keturias žmonas. Kiekviena jų pagimdė jam po 10 sūnų – iš viso 40 vaikų. Nuo to ir kilęs kaimo pavadinimas.
Istorija
Keturiasdešimt Totorių – viena seniausių LDK totorių gyvenviečių. 1397 m. Ldk Vytautas parsigabeno pirmuosius totorius, kaip karo belaisvius iš sėkmingo karo žygio į Krymą, kur tuo metu telkėsi totorių karo pajėgos. Parsigabeno ir dalį jų apgyvendino prie Vokės upės. 1558 m. rašytiniuose šaltiniuose minima mečetė, kuri per Napoleono žygį į Rusiją sudegė. Apie 1630 m. kaime buvo 42 totorių namai.
1915 m. kaime pas mulą (musulmonų dvasininką) S. Poltarakevičių buvo rastas unikalus baltarusiškų tekstų rinkinys, rašytas arabų rašmenimis.
↑Keturiasdešimt Totorių. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IX (Juocevičius-Khiva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 779 psl.
↑Keturiasdešimt Totorių. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, V t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1979. T.V: Janenka-Kombatantai, 458 psl.