Baigė Vilniaus suaugusiųjų gimnaziją, 1915 m. Vilniaus kunigų seminariją. 1915 m. pasitraukė į Rusiją. Kunigavo Zadorožnėje ir Ikaznėje, (Baltarusija), rūpinosi karo pabėgėliais lietuviais. 1919 m. grįžo į Lietuvą, paskirtas Švenčionėlių par. kunigu. 1920–1924 m. Miunsterio universitete (Vokietija) studijavo filosofiją ir istoriją. 1924–1925 m. Švenčionyse buvo vikaras, dirbo mokytoju, lietuvių gimnazijos direktoriumi. Organizavo lietuviškas organizacijas, dalyvavo jų veikloje.
1925 m. persikėlė į Klaipėdą. Atsisakė kunigystės, perėjo į ev. liuteronų tikėjimą. Nuo 1925 m. Klaipėdos lietuvių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, istoriją. 1927 m. LR švietimo ministerija Trukanui suteikė aukštesnios mokyklos mokytojo vardą, teisę dėstyti istoriją, filosofiją, propedeutiką ir lotynų kalbą. 1929–1940 m. buvo Klaipėdos Vytauto Didžiojo gimnazijos (iki 1930 m. vadintos Klaipėdos lietuvių gimnazija) direktorius. 1934 m. Trukano rūpesčiu pastatyti nauji gimnazijos rūmai. 1934 m. Trukanas buvo Klaipėdos krašto mokyklų draugijos vicepirmininkas, buvo vienas iš Lietuviškųjų organizacijų komiteto steigėjų, Visuomenės sąjungos valdybos pirmininkas, 1936–1939 m. – Klaipėdos miesto delegatų susirinkimo (vad. miesto seimeliu) lietuvių frakcijos narys, 1938 m. išrinktas krašto Seimelio nariu. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
1939 m. Vokietijai užėmus Klaipėdos kraštą rūpinosi gimnazijos inventoriaus perkėlimu į Palangą ir iki 1940 m. vadovavo ten veikusiai Vytauto Didžiojo gimnazijai. 1940 m. persikėlė i Vilnių. 1940–1944 m. buvo Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius.
