PROFILPELAJAR.COM

Kauno krovinių uostas

Kauno krovinių uostas 54°54′13″š. pl. 23°51′09″r. ilg. / 54.903598°š. pl. 23.852596°r. ilg. / 54.903598; 23.852596 (Kauno krovinių uostas)

Vieta	Kaunas
Statusas	Veikiantis
Atidarymas	2016 m.
Paskirtis	Upių uostas

Kauno krovinių uostas (Marvelės krovinių uostas, Marvelės uostas) – upių uostas Kaune, Marvelėje (Užnemunės g. 5), prie Nemuno. Krantinės ilgis – 120 m, prieplaukos aikštelė su kieta danga ir būtiniausia infrastruktūra saugiam prieplaukos eksploatavimui, privažiavimo kelias.

Uosto statybos darbai prasidėjo praėjus dešimtmečiui nuo idėjos, kad Nemune ties Kaunu reikia įrengti krovininį uostą, kuris į vientisą transporto grandinę Kauną sujungtų su Klaipėdos uostu. Vienintelis krovinių uostas prie Nemuno šiuo metu veikia Jurbarke; uostas priklauso įmonei „Kelių remonto“ grupė.

Istorija

1970 m. Žemojoje Fredoje buvo pastatytas Fredos uostas. Nuo 1996 m. Nemunu plukdomų krovinių skaičius pradėjo mažėti ir galiausiai uosto veikla praktiškai buvo sustabdyta. 2004 m. pasikeitę uosto savininkai merdinčio uosto vietoje pradėjo kurti Žemosios Fredos gyvenamojo ir komercinio kvartalo viziją. Pritarta krovinių uostą iškelti iš miesto centro, nors Žemojoje Fredoje uostą buvo galima rekonstruoti investuojant mažiausiai pinigų. 2004 m. Kauno miesto taryba nusprendė, kad naujasis uostas turėtų būti statomas Petrašiūnuose. Pasikeitusi miesto valdžia šios vizijos atsisakė.

2006 metais „Vidaus vandens kelių direkcijos“ užsakymu buvo atlikta galimybių studija „Kompleksinis vidaus vandenų kelio Nemuno upe ir Kuršių mariomis Klaipėda – Kaunas sutvarkymas pritaikant krovininei ir keleivinei laivybai“. 2010 metais studija buvo papildyta. Įvertinant vidaus vandenų kelių tinklo sujungimo su Klaipėdos valstybiniu jūrų uostu bei integracijos į Vakarų Europos vidaus vandenų kelių tinklą perspektyvas, tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelią E41 Nemuno upe ir Kuršių mariomis ekonominiu požiūriu tikslinga modernizuoti. Kuriant reikiamą infrastruktūrą tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelyje E41 Nemunu ir Kuršių mariomis, pagal parengtą techninę dokumentaciją buvo suplanuota pastatyti krovininę prieplauką Kaune, Marvelėje. Kauno miesto taryba pritarė, kad būtų rengiami Bendrojo plano pakeitimai, atveriantys kelią naujajam krovinių uostui statyti Marvelėje.^[1]^[2]

2007 m. „Vidaus vandens kelių direkcija“ rengė ir atsarginį variantą. Vilijampolėje (Raudondvario pl. 113) norėta įrengti laikiną krovinių prieplauką, kurioje būtų galima iškrauti apie 100 tūkst. tonų krovinių. Kauno žiemos uostas šiuo metu veikia kaip vidaus vandenų uostas.

2013 m. pabaigoje lietuviško kapitalo UAB „Nemunas River Line“ su Olandijos laivų statybos įmone „Neptun Shipyard BV“ pradėjo įgyvendinti 105 mln. Lt vertės baržų statybos projektą.^[3] Projektą finansuos olandai ir Didžiosios Britanijos investicijų fondas. Bus pastatytos 16 baržų ir 8 upiniai vilkikai. Baržoms pradės veikti atidarius Marvelės krovinių uostą.

Baržų statymas numatytas VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos bazėje Kaune. Baržos pastatymo terminas, priklausomai nuo jos techninių charakteristikų, yra 8–12 mėnesių. Pastačius uostą – prieplauką, aikštelę, sandėlius – Nemunu iki Kauno baržomis bus galima plukdyti iki 600 t sveriančius žvyro, skaldos, medienos krovinius. Uostas galės aptarnauti 500 000 t krovinių per metus. Naujojo krovinių uosto projektas finansuojamas ES ir valstybės lėšomis. 15 % sąmatos sudaro bendrojo finansavimo lėšos, o likusią dalį – Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama. Uostą buvo planuota baigti iki 2014 m. vidurio. UAB „Kamesta“ per pusantrų metų objekto statybai numatė 9,4 mln. Lt.^[4]

Nuo 2015 m. planuota jog navigacijos sezono laivai galės švartuotis Marvelėje. Vėliau planuojama gerinti krovinių prieplaukos infrastruktūrą. Investicijos plėtrai sieks apie 30 mln. Lt, o prieplaukai bus ieškomas koncesininkas.^[5]

Veikla

Nuo 2016 m. užbaigtas statyti uostas nebuvo naudojamas dėl nepakankamo upės gylio.^[6]

2019 m. balandžio mėn. Marvelės uoste krovininė barža atplukdė komercinį krovinį iš Klaipėdos jūrų uosto. Tai – pirmasis toks krovinys Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.